2018-ieji ‒ kukurūzų metai!

2018-11-12 2018-ieji ‒ kukurūzų metai!

Šie metai, išsiskyrę ypač ilgu karštų ir saulėtų orų vegetacijos periodu, buvo labai palankūs kukurūzams Lietuvoje auginti. Šie šilumamėgiai augalai ne tik užaugino didelius žaliosios masės ir grūdų derlius. Kukurūzų pasėliuose tiek silosui tinkama branda atėjo gerokai anksčiau nei įprasta, tiek ir grūdai sunoko palyginti anksti ir buvo kur kas sausesni negu kitais sezonais. Lyginant su kitų rūšių augalais, šiemet kukurūzų auginimas buvo vienas rentabiliausių.

Šiemet Lietuvoje buvo deklaruota beveik 42 tūkst. hektarų kukurūzų pasėlių. O pernai jų plotai siekė beveik 38 tūkst. ha.

Gyvulininkystės ūkius gelbėjo kukurūzai

AB „Linas Agro“ sėklų prekybos vadovas Sigitas Augas, apžvelgdamas šių metų kukurūzų auginimo mūsų šalyje patirtį, sako, jog šie augalai buvo vieni tų, kurie savo rezultatais džiugino augintojus. Tiek ūkius, auginusius juos silosui, tiek ūkius, auginusius kukurūzus grūdams.

„Žolynų derlius dėl sausrų ir drėgmės trūkumo dirvožemyje šiemet buvo gerokai mažesnis. Todėl pašarus ruošiančius gyvulininkystės ūkius gelbėjo būtent kukurūzai. Ūkiai, auginę kukurūzus grūdams, šiemet irgi patenkinti derliumi. O ypač tuo, kad grūdai anksčiau negu įprasta sunoko ir buvo daug sausesni. Manau, kad šių metų klimato sąlygos labai tiko kukurūzams augti. Tuo tarpu pernykštis itin lietingas sezonas buvo labai nepalankus šiems augalams. Kukurūzams drėgmė nėra blogai, tačiau pernai jiems labai trūko šilumos“, pastebi S. Augas.

Šiemet kukurūzų augintojams vienas netikėtumų buvo neįprastai ankstyva augalų branda. Tiek silosui auginami kukurūzai, tiek ir grūdams auginami subrendo gerokai anksčiau negu kitais sezonais. „Daugelis augintojų nesitikėjo, kad jau rugsėjo pradžioje reikės pradėti pjauti silosui skirtus kukurūzus. Tuo laiku kukurūzų žalioji masė jau turėjo apie 3032 proc. sausųjų medžiagų. Dalis ūkių truputį vėlavo pjovimą ir nuėmę per sausą masę turėjo sunkumų ją slėgdami tranšėjose. Kai kukurūzų sausųjų medžiagų kiekis yra didesnis negu 40 proc., tokią masę suslėgti reikia didesnių pastangų. Jeigu silosuojama sausoka masė nebuvo pakankamai gerai suslėgta, tai gali turėti neigiamos įtakos pašaro kokybei. Tad šiemet kukurūzų masės pašarams dorojimas rugsėjo pirmoje pusėje, manau, buvo optimalus laikas. Ne tokiais šiltais metais įprasta, kai didžioji dauguma kukurūzų silosuojama rugsėjo pabaigoje“, pasakoja S. Augas.

Kaip pasirinkti veisles

Todėl, anot specialisto, renkantis kukurūzų veisles kitiems metais, reikia įvertinti kelių metų patirtį ir auginimo sąlygas. Vadovautis tik vieno sezono rezultatais ir jais remiantis rinktis naujas veisles būtų neapdairu. „Renkantis veisles, kaip pagrindu vertėtų pasikliauti per pastaruosius dvejus trejus metus išbandytomis ir patikrintomis veislėmis. Ir, žinoma, atsinaujinimui į asortimentą siūlyčiau įtraukti ir vieną kitą bandymuose pasiteisinusią naują veislę“, pataria S. Augas.

Didesniuose ūkiuose, kurie augina daug kukurūzų silosui, specialistai rekomenduoja sėti kelias skirtingo brandos laiko (ankstyvumo) veisles. Dalis plotų turėtų būti skiriama ankstyvoms veislėms, kurių FAO 190200, kad būtų galima anksčiau pradėti pjauti žaliąją masę. Tai būtų veislės: Agiraxx FAO 190, Leovoxx FAO 200, Sphinxx FAO 200. Kitą dalį plotų derėtų skirti šiek tiek vėlyvesnėms veislėms, kurių FAO 210220. Jos pjaunamos šiek tiek vėliau, tačiau ir užaugina didesnį žaliosios masės derlių. Tokios yra vidutinio ankstyvumo hibridinės veislės Belmondo FAO 220, SY Talisman FAO 220, Delphine FAO 220, nauja ES Scorpion FAO 210.

Renkantis kukurūzų veisles grūdams, irgi svarbu atsižvelgti į brandos laiką. Šiuo atveju FAO skaičius turėtų būti nuo 160 iki 190. Grūdams auginti vienos populiariausių vidutinio ankstyvumo hibridinių veislių yra Lapriora FAO 190, Coryphee FAO 190, nauja Duxxbury FAO 170.

 

Tiria naujas veisles

AB „Linas Agro“ įmonių grupei priklausanti ir sėklų gamyba užsiimanti UAB „Dotnuva Baltic“ šiemet vykdė naujų ir jau žinomų kukurūzų veislių tiksliuosius bandymus VAT Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje (AVTS). Tiriamų kukurūzų veislių žaliosios masės derlius šiuose bandymuose šiemet buvo nuo 51 iki 66 tonų iš ha. O sausųjų medžiagų derlius siekė nuo 16 iki 21,8 tonos iš hektaro. S. Augo įvertinimu, tai yra tikrai labai geri rezultatai. Tyrimo metu buvo vertinti ir žaliosios masės kokybiniai rodikliai. 

Kukurūzus auginant grūdams taip pat gauti džiuginantys rodikliai. Kaip minėta, grūdai ne tik anksčiau subrendo, bet ir buvo sausesni. VAT Kauno AVTS tirtų veislių grūdų drėgnumo vidurkis kūlimo metu buvo tik apie 25 proc., t.y. kur kas mažesnis negu kitais metais, kai šis skaičius paprastai siekia apie 32 proc. ir net daugiau. Pažymėtina tai, kad šį sezoną ir bandymų laukuose tiek žaliosios masės, tiek grūdų derlius buvo nuimtas anksčiau negu įprastai (daugiau bandymų rezultatų žiūr. lentelėse).

Kukurūzų veislių, skirtų pašarui, derlius Kauno AVTS

Veislė

Žaliosios masės derlius, t/ha

Sausųjų medžiagų, proc.

Sausųjų medžiagų derlius, t/ha

Agiraxx FAO 190

56,70

29,02

16,45

ES Scorpion FAO 210

66,50

32,64

21,71

Belmondo FAO 220

61,30

29,67

18,19

2018.08.29                                                      UAB „Dotnuva Baltic“

 

Kukurūzų veislių, skirtų grūdams, derlius Kauno AVTS

Veislė

Grūdų drėgmė derliaus nuėmimo metu, proc.

Grūdų derlingumas, t/ha (esant 14 proc. drėgniui)

Pajamos, EUR/ha, įvertinus džiovinimo išlaidas

Duxxbury FAO 170

25,2

12,04

1575,3

Coryphee FAO 190

23,2

11,97

1652,9

Lapriora FAO 190

24,7

11,55

1527,8

2018.09.21                                                      UAB „Dotnuva Baltic“

Ūkininko praktinė patirtis

Ilgametę kukurūzų auginimo patirtį turintis Šakių rajono ūkininkas Darius Stonkus šį sezoną irgi vertina kaip išskirtinį. Dideliame Stonkų ūkyje auginama apie 400 ha kukurūzų, kurie visi skiriami grūdams. Šiųmečio derliaus rezultatais ūkis patenkintas, nors sezono pradžia, kaip pastebi D. Stonkus, buvo labai sunki. Po sėjos prasidėjusi pavasarinė sausra labai stabdė kukurūzų augimą. Pasak ūkininko, iš pradžių net atrodė, kad augalai neišgyvens. „Visa laimė, kad kukurūzus pasėjome anksti, todėl jie dar galėjo išnaudoti dirvoje buvusią drėgmę. Tačiau sausra turėjo neigiamos įtakos. Birželio mėnesį pasėliai atrodė blogai. Jie atsigavo ir sparčiai pradėjo augti tik vasarai įpusėjus. Tuomet lietus, nors kartais ir negausus, vis papildydavo dirvos drėgmės atsargas, o šiluma buvo labai palanki kukurūzams. Liepą, rugpjūtį jie jautėsi puikiai“, sezono ypatybes apibūdina ūkininkas.

Karšti orai lėmė ir ankstyvesnę nei įprasta kukurūzų grūdų brandą. „Ūkyje juos kulti paprastai pradėdavome spalio antroje pusėje, kartais pjūtis užsitęsdavo net iki gruodžio mėnesio. Per dieną kuldavome tik tiek, kiek džiovykla pajėgi išdžiovinti grūdų. O šiemet pradėjome grūdus kulti apie spalio 10-ąją ir iki mėnesio pabaigos visų pasėlių derlius buvo nuimtas. Nė vienais metais nesame turėję tokių sausų kuliamų kukurūzų grūdų. Mažiausias drėgnis buvo 19,6 proc., o didžiausias 25,4 proc. Grūdų drėgnio vidurkis sudarė vos 22 proc., o kitais metais jis siekdavo apie 32 proc. Džiovykla, aišku, dirbo, bet ne taip intensyviai nei kitais metais“, pasakoja D. Stonkus.

Stonkų ūkyje šį sezoną kukurūzų grūdų derlingumo vidurkis, skaičiuojant visus laukus, kūlimo metu buvo 9,35 t/ha, o išdžiovinus, išvalius, užskaitomas svoris vidutiniškai sudarė 7,8 t/ha. Tokiu rezultatu, įvertinus šių metų auginimo sąlygas, ūkis patenkintas.

Du trečdalius gamybinių plotų ūkis kasmet skiria jau žinomoms ir išbandytoms veislėms. Šiemet juose buvo auginamos dvi hibridinės veislės. Pasak D. Stonkaus, derlingumu išsiskyrė veislė Lapriora, kurią ūkis sėja jau daugelį metų ir niekada nenusivilia. Trečdalis likusių plotų yra skiriama naujesnėms veislėms. Ieškodami geriausių, Stonkai kasmet savo ūkyje atlieka gamybinius bandymus, kuriuose lygina tiek jau žinomas, tiek naujas veisles. Tai padeda jas įvertinti gamybinėmis sąlygomis ir atsirinkti perspektyviausias. Ūkio sėjomainoje kukurūzams kasmet skiriama penktadalis (20 proc.) ploto.