Ankštinių augalų augimo ir vystymosi ypatumai birželio mėnesį

2018-06-12 Ankštinių augalų augimo ir vystymosi ypatumai birželio mėnesį

Pagal daugiamečius duomenis birželio orai nebūna šilčiausi, tačiau išsiskiria intensyviausia saulės spinduliuote. Šiais metais, jei pasitvirtins prognozės, birželis gali būti šiltesnis už daugiamečius vidurkius. Kritulių gali būti mažiau, tačiau jeigu jų netruks, tai sąlygos kultūriniams  augalams augti būtų geros. Tokiu atveju pasitvirtintų nuomonė, kad per šį mėnesį vasarojaus pasėliai padidina savo masę net 1,8-2,5 karto.

Praėjusius metus prisiminus...

Iš ankštinių augalų rūšių birželio mėnesį paprastai intensyviausiai auga pupos ir šiek tiek nuo jų atsilieka žirniai. Daugiamečiais duomenimis, lyginant pupų žaliosios masės kiekį, buvusį gegužės pabaigoje, su faktine mase birželio pabaigoje, ji padidėja net daugiau kaip tris kartus. Jei šį mėnesį būna ilgalaikių ar trumpalaikių sausrų, augimo sparta slopsta, tokių rezultatų negauname, nes pupiniai augalai mėgsta drėgmę. Sausroms yra jautresni žirniai, nors jų šaknys ir liemeninės, tačiau pagrindinė jų masė – apie 90-95 % yra 0-12 cm gylyje. Gilesnius dirvos horizontus (>30 cm) pasiekia tik atskirų plonų šaknelių sruogos, kurių uždavinys bent minimaliai (gyvybės palaikymui) aprūpinti augalą drėgme.

Kaip parodė 2016-2017 metų gamybinė praktika, žirniai yra gana atsparūs ir perteklinei drėgmei dirvožemiuose, kai iš dirvos porų išstumiama didesnė dalis deguonies. Gerai prisimename tų metų lietingus ir vėsokus orus, tačiau neužmiršome ir puikios žirnių bei pupų pasėlių būklės birželio ir liepos mėnesiais. Tada viename žirnių augale dažnai rasdavome net 14-16, o pupų - 18-22 vnt. ankščių. Tai yra dukart daugiau, nei įprastai būna. Jei pernai rugpjūtį būtų buvę normalūs orai, galėjome prikulti rekordinius ankštinių derlius. Tačiau nesiliaujantys krituliai ir saulės spinduliuotės deficitas sukėlė ankštinių augalų augimo ir vystymosi anomalijas. Jie ilgai nesugebėjo atsisakyti gumbelinių bakterijų, sustabdyti žydėjimo procesą bei pradėti ankščių brandą. Kuo tai baigėsi, taip pat visi prisimenate.

Žirnių pasėliai šį sezoną

Kritus žirnių supirkimo kainoms, jų pasėlių plotai šį pavasarį labai sumažėjo. Tačiau ateityje toliau mažinti žirnių pasėlių plotus būtų didelė agrotechninė klaida, kuri pakenktų sėjomainų rotacijoms, derliaus nuėmimo laiko grafikams ir kt. Žirniai dėl jų ankstyvos brandos (liepos pabaiga-rugpjūčio pradžia) yra daug geresni priešsėliai žieminiams rapsams ir žieminiams kviečiams, nei visi kiti javai. 

Dėl šių metų šiltų gegužės orų ir nevisiškai išnaudotų drėgmės resursų dirvožemiuose žirnių pasėliai mažai išretėjo, šio pavasario pabaigoje jų pasėlių vidutinis tankumas buvo 65-85 vnt. augalų m-2 ribose. Turime beveik optimalaus tankumo žirnių pasėlius. Šiluma greitino ir jų augimo tempus, tačiau sausiems orams tęsianti daugelis žirnių pasėlių ėmė vargti dėl drėgmės trūkumo dirvoje. Dabartiniai žirnių augimo tarpsniai bei vystymosi etapai yra bent 10-12 dienų pralenkę daugiametes kalendorines datas. Pagal daugiamečius augalų veislių tyrimo stočių duomenis, žirniai žydėti pradeda birželio 18-24 dienomis. Šiais metais jie pražydo birželio pirmą penkiadienį – dviem savaitėmis anksčiau nei įprastai.

Vieno augalo antžeminė masė yra normos ribose arba šiek tiek mažesnė. Žirnių vieno augalo šaknyne gegužės pabaigoje vidutiniškai radome 15-20 vnt. azotą fiksuojančių gumbelių arba 4-8 vnt. daugiau nei būna įprastai tuo laiku. Vertinant optimistines sinoptikų prognozes, kad birželio orai bus šiltesni už normą ir nebus ilgesnių sausrų, galima tikėtis, kad potencialus žirnių vidutinis derlingumas gali viršyti 4 t ha-1 ribą. O atskiruose laukuose su aukštesnio našumo dirvomis yra aukšta tikimybė prikulti ir 5-6 t ha-1 sėklų. Žinoma, jei sugebėsime išvengti grubesnių klaidų pasėlių priežiūroje.

Jei po žirnių žadate sėti žieminius rapsus, tai būtina išvengti agropriemonių, sukeliančių žalinimo efektą, kuris pavėlina brandą. Pirmiausiai žirnių pasėlius stengiamės apsaugoti nuo didesnės ligų bei kenkėjų invazijos (fungicidai ir insekticidai). Žydėjimo metu žirnių pasėliuose atliekamas purškimas, apsaugantis augalus nuo ligų ir nuo žalingiausių kenkėjų: Signum (0,5-0,7 kg ha-1) + Proteus (0,75 l ha-1). Signum sudėtyje esanti boskalido veiklioji medžiaga apsaugo augalus nuo pašaknio ligų, dėmėtligės, askochitozės ir kitų pavojingų ligų. Taip pat apsaugo nuo stiebu mintančių saprofitinių grybų, todėl ženkliai sustiprina augalų atsparumą išgulimui. Piraklostrobinas suteikia žalinimo efektą ir padidina augalų derlingumą.

 Svarbiausi darbai žirnių ir pupų pasėliuose – apsauga nuo ligų (fungicidas Signum), kenkėjų (insekticidai Fastac, Proteus) ir po to tręšimas per lapus: Wilis NPK 10-53-10 (4-5 kg ha-1) + karbamidas (5 kg ha-1) + Boronia Mo 6 (1,5 l ha-1) .

Būtina sumažinti ir užsimezgusių ankščių nunykimo procesą, kuris intensyviausiai vyksta per pirmąsias 10 dienų po apsivaisinimo. Pagrindinė ankščių užuomazgų nunykimo priežastis yra minimumo dėsnio pasireiškimas augalų mityboje. Iš maistinių elementų šiuo laiku svarbiausi - fosforas ir molibdenas. Vėlesniuose ankščių vystymosi etapuose dėl tų pačių priežasčių pradeda nunykti sėklos ankštyse. Karšti ir sausi orai taip pat sukelia tiek ankščių augale, tiek sėklų ankštyse nunykimą. Ir vėl būtų reikalingi tręšimai per lapus.

Tad po žydėjimo žirnių pasėlius, nepriklausomai nuo esamų orų sąlygų, reikia skubiai patręšti per lapus Wilis NPK 10-53-10 (4-5 kg ha-1) + karbamidas (5 kg ha-1) + Boronia Mo 6 (1,5 l ha-1) mišinio tirpalais, siekiant išsaugoti užsimezgusias ankštis ir pratęsti gumbelinių bakterijų darbą. Suprantame, ką galvojate. Azotas ankštiniams? Taip, būtent dėl jo trūkumo ir nunyksta dalis užsimezgusių ankščių. Fosforo reikšmė taip pat didelė. Jis tiesiogiai skatina žirnių šakojimąsi ir papildomų žiedpumpurių susidarymą bei sulėtina šaknų sistemos senėjimą. Tačiau fosforas, kaip ATF pagrindinis elementas, yra dar labiau reikalingesnis gumbelinių bakterijų veiklai, surišant atmosferos azotą su vandeniliu ir sukuriant NH3, kuris toliau įtraukiamas į organinių junginių sintezę. Molibdenas daug labiau svarbus gumbelinėms bakterijoms nei žirniams. Boras ir geležis taip pat yra nepakeičiami elementai ir žirnių, ir gumbelinių bakterijų augime bei gyvybinėje veikloje. Siūlome neatidėlioti šio tręšimo. Į darbinį tirpalą galima įmaišyti ir insekticidų.

Laikas ruoštis ir žirnių patręšimui 100-150 kg ha-1 amonio salietros trąšomis, augalų žydėjimui įpusėjus. Sėklinių pasėlių salietra netręšiame.

Pupų pasėliai šį sezoną

Pupų pasėlių būklė daugeliu atveju yra gana gera, nors augalai yra kur kas žemesni nei įprastais metais. Pasėlių tankumas (30-35 vnt. augalų m-2) - artimas agrotechninei normai. Vidutinė augalo masė 10-15 % mažesnė už daugiametį vidurkį.

Šią vasarą pupos anksčiau nei įprasta pradėjo žydėti ir žydės dar ilgai. Šio mėnesio viduryje, esant saulėtiems orams, komerciniuose pupų pasėliuose išberiame 150-200 kg ha-1 amonio sulfato, kas padės išsaugoti daugiau ankščių augale ir padidins vidutinę sėklų masę. Tuo tarpu sėkliniuose jų pasėliuose nuo šio tręšimo atsisakome, norint išvengti pupų vegetacijos užsitęsimo.

Vienas svarbiausių ūkininkų darbų yra apsaugoti pupų pasėlius nuo ligų ir kenkėjų. Didesnę žalą jų pasėliams padaro kenkėjai, ypač amarai. Dėl to pupų pasėlius insekticidais purškiame tiek profilaktiniais tikslais, tiek siekiant sunaikinti kenkėjų sankaupas ant augalų. Žydėjimo pradžioje turėtų būti taikomas purškimas augalų apsaugos produktais: fungicidas Signum (0,5 kg ha-1) + insekticidas Fastac (0,25 l ha-1). Kadangi pupos yra ilgos vegetacijos augalai, todėl jų pasėliuose žydėjimo pabaigoje turi būti atliekamas antras purškimas fungicidu Signum (0,5 kg ha-1) + sisteminis insekticidas Proteus (0,75 l ha-1). 

Didelę reikšmę pupų pasėlių būsimam produktyvumui turi sugebėjimas išsaugoti nuo nunykimo užsimezgusias ankštis augale ir sėklas ankštyse. Šiam tikslui pasiekti po pupų žydėjimo, užsimezgus ankštims, naudokite analogiškus tręšimus per lapus, kaip ir žirnių pasėliuose: Wilis NPK 10-53-10 (4-5 kg ha-1) + karbamidas (5 kg ha-1) + Boronia Mo (1,5 l ha-1).

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122