Apie žieminių rapsų sėją 2018 metų rudenį

2018-08-03 Apie žieminių rapsų sėją 2018 metų rudenį

Nors dar tik prasidėjo rugpjūtis, tačiau jau nukūlėme pusę bendro javų ir rapsų pasėlių ploto šalyje, arba 30-35 % daugiau nei derlingiausiais Lietuvoje 2015 metais. Dėl palankių orų pasėlių kūlimo tempai nemažėja, jie tikrai yra greitesni nei buvo 2014-2017 metų sezonais. Dėl to neprarandame vilties, kad 2018-ieji bus pirmi metai, kai visus žieminius rapsus pasėsime optimaliu laiku (rugpjūčio 10-25 d.), nes dažniausia ir daugiausiai būsimo derlingumo nuostolių atnešanti žieminių rapsų auginimo Lietuvoje agrotechninė klaida ir būna jų sėjos laiko vėlavimas.

O pagrindinė žieminių rapsų sėjos vėlavimo priežastis yra jų priešsėlių pjūties vėlavimas. Gerai žinome, kad būtent dėl šios priežasties kai kurie ūkiai žieminius rapsus sėja net iki rugsėjo 5-10 dienos. Ilgalaikė patirtis rodo, kad žieminių rapsų sėjos suvėlavimas 10-čia dienų po rugpjūčio 25-osios, net 40-50 % sumažina jų tikimybę sėkmingai peržiemoti ir 20-25 % sumažina jų būsimą derlingumą. Pasėjus žieminius rapsus 20 dienų vėliau (rugsėjo 15 dieną) ir esant normalioms orų sąlygoms (standartinė klimato norma), jų sėkmingo peržiemojimo tikimybė neviršija 50 %, o derlingumas sumažėja net iki dviejų kartų, nepriklausomai nuo dirvų našumo ir jų auginimo technologijos intensyvumo. Mūsų patarimas – sugebėkite gerai išnaudoti retą progą pasėti žieminius rapsus optimaliu laiku. Verta prisiminti, kad sėjos ankstinimas daro mažesnę žalą, nei jos vėlinimas.

 Šiais metais kaip niekada anksti prasidėjusi ir sparčiai vykstanti javapjūtė suteikia galimybę visus žieminius rapsus pasėti optimaliu laiku (rugpjūčio 10-25 d.). Dažniausia ir daugiausiai būsimo derlingumo nuostolių atnešanti žieminių rapsų auginimo Lietuvoje agrotechninė klaida ir būna jų sėjos laiko vėlavimas.

Sėjomainos korekcijos

Manome, kad mažiausiai reikėtų keisti ūkiuose jau įsisavintas sėjomainų rotacijas, net jei šį pavasarį persėjant išgedusių žiemkenčių plotus ir teko jas pakoreguoti. Tokiu atveju šį rudenį sėkite žiemkenčius į jiems dar 2017 ar ankstesniais metais numatytus laukus. Priešingu atveju neišvengsite ilgalaikės painiavos, atstatant sėjomainų rotacijas. Be to, šį pavasarį mažiau pasėjome žirnių, kas taip pat yra sėjomainų rotacijos pokytis, nes sumažėjo labai gerų žiemkenčiams priešsėlių plotai. Vis dėlto reikėtų vadovautis sėjomainos schemos reikalavimais, išskyrus vieną atvejį – rapsai niekada neatsėliuojami.

Primename, kad sėjomainos rotacijos mastu daugiau grynųjų pajamų gauname, kai po žirnių sėjame žieminius rapsus, o po pupų – žieminius kviečius.

Be abejo, visi žinome, kad žieminiai rapsai ne ypač mėgsta rūgštesnes nei pH 5,5 žemes. Jei ūkio sėjomainų schemoje yra tokių laukų, tai dar turite laiko juos pakalkinti. Apie tai jau rašėme. Priešsėlių rūšies pasirinkimui taip pat didelės įtakos turi ir žemių našumas bei jų sukultūrinimo lygis. Žemesnio našumo žemėse žieminiai rapsai pasiekia aukščiausią ekonominį efektyvumą, pasėti po žirnių ar ilgamečių žolynų. O aukšto ir vidutinio našumo žemėse rekordinius jų derlingumo dydžius (>5,5-6,5 t ha-1) galima gauti ir auginant po žieminių kviečių ar po žieminių miežių.

Jei vis dėlto sugalvosite iš naujo sukurti sėjomainų schemas savo ūkyje, tai norime pateikti kelis jų pavyzdžius. Aukšto (>50 boniteto balų) ar vidutinio našumo (42-50 balų) žemėse sėjomainos schema galėtų būti tokia: žieminiai kviečiai - žieminiai rapsai - žieminiai kviečiai - vasariniai kviečiai - pupos. Joje būtų 60 % kviečių ir po 20 % ankštinių bei žieminių rapsų. Esant žemių našumui 35-42 balų ribose, galime naudoti ir tokią sėjomainos schemą: žieminiai miežiai – žieminiai rapsai – žieminiai kviečiai – vasariniai miežiai – žirniai.

Veislių parinkimas

AB „Linas Agro“ 2018 metų vasarą savo partneriams siūlo net 19 veislių, iš jų 17 yra hibridinės. Anksti sėjant dėl puikių veislės savybių konkurentų neturi linijinė veislė Cult. Tačiau pirmiausiai siūlome išmėginti naujausios kartos hibridines veisles, skirtas aukšto našumo dirvožemiams: tai – Umberto KWS H, Kuga H, Pantheon H, SY Medal H (jos ne tik gali išauginti net daugiau kaip 7 t ha-1 derlių, bet ir žiemą atlaikyti -20 °C šalčius); taip pat Factor KWS H, Garou H,  Visby H (jos geriau už kitas toleruoja vėlyvą sėją).

Švaraus lauko technologijai skirtos veislės: Duplex CL H ir DK Implement CL H. Daugelis ūkininkų pernai rudenį jau buvo pasisėję Duplex CL H veislės rapsų, ir derliaus rezultatai net šiais sausrų metais buvo geri.

Žemesnio našumo dirvožemiuose taip pat galėsite pasiekti aukštesnius rapsų derlingumo dydžius, jei sėjai pasirinksite NK Technik H ar SY Alister H veisles, kurios gerose žemėse derlingumu nenusileidžia aukščiau paminėtoms veislėms.

Ir visos kitos mūsų siūlomos veislės yra padidinto potencialaus produktyvumo bei atsparumo ligoms. Pasiūlyta daug veislių, detalus jų aptarimas užimtų daug vietos, dėl to Jums bus geriau patiems perskaityti jų aprašus mūsų tinklapyje www.rapsai.lt ir atsirinkti tinkamiausias.

Dirvų ruošimas sėjai

Ruošiant dirvas žieminių rapsų sėjai, didelių gudrybių nėra, nes tarp pagrindinių jų priešsėlinių augalų (žieminiai kviečiai, žirniai) derliaus nuėmimo ir žieminių rapsų sėjos laiko tarpas yra labai trumpas. Žemių dirbimu ūkininkai siekia pagerinti dirvos sanitarinę būklę: sumažinti piktžolių, ligų bei kenkėjų pradų kiekį dirvožemyje; suardyti galimą susiformavusį dirvožemyje sukietėjusį sluoksnį, dar vadinamu „padu“; paruošti sėklų „guolį“.

Ūkių praktikoje taikomi įvairūs žemės dirbimo būdai, kurių tikslas ją paruošti sėjai ir, svarbiausia, neleisti susidaryti stambesniems grumstams, kurie labai trukdo kokybiškai pasėti. Dirvų ruošimo sėjai būdų pasirinkimas priklauso nuo dirvožemių fizinių savybių, esančių oro sąlygų ir priešsėlinių pasėlių buvusios faktinės būklės. Beveik kiekvienas ūkininkas turi savą žemės dirbimo sistemą. Mūsų nuomone, šią vasarą vyraus sėja į optimaliu laiku nuskustas ražienas arba, atskirais atvejais, į sekliai suartą dirvą po priešsėlių pjūties.

Tręšimo planavimas

Pagal esamas rekomendacijas vidutinio ir aukšto našumo žemėse, siekiant išauginti vidutinį 3,5-5,0 t ha-1 žieminių rapsų derlių, metinė jų tręšimo norma privalo būti apie N175P80K120S50. Skaičiuojant fiziniu svoriu, reikėtų išberti 400 kg ha-1 NPK 5-21-36 arba panašaus santykio kitų NPK trąšų.

Pagal klasikinius agrochemijos dėsnius anksti sėjamiems žiemkenčiams fosforo ir kalio trąšas būtina išberti prieš sėją ir įterpti jas į dirvą ne sekliau kaip 5-7 cm. Tačiau nemaža ūkininkų dalis taip nedaro. Jie aiškina, kad išberdami visą fosforo ir kalio trąšų normą prieš žieminių rapsų sėją, „įšaldo“ trąšų pirkimui skirtas lėšas net 8 mėnesiams. Tai tiesa. Tačiau mūsų darytų bandymų duomenys rodo, kad rudeninis tręšimas padidintomis šių trąšų normomis sudaro sąlygas iki rudens vegetacijos pabaigos išauginti daug stipresnius rapsus. Stipresni ir didesnę masę (antžeminę ir šaknų) turintys augalai jau rudenį suformuoja daugiau šoninių šakų užuomazgų, o pavasarį kur kas stipriau startuoja augti ir būna žymiai produktyvesni nei rudenį fosforu bei kaliu menkai patręštų pasėlių augalai.

Norime priminti rapsų augintojams, kad fosforo ir kalio trąšų ekonominis atsipirkimas žieminių rapsų pasėliuose yra aukščiausias iš visų šiuo metu šalyje auginamų lauko augalų. Todėl netaupykime pinigų šių trąšų pirkimui.

Pasėlių tankumas ir sėklų normos

Nustatyta, kad žieminių rapsų, auginamų aukšto bei vidutinio našumo žemėse, pasėlių tankumo optimalios reikšmės rudens vegetacijos pabaigoje yra nuo 25 iki 35 augalų kvadratiniame metre. Pasėliai, kurių tankumas nesiekia 20 vnt. m-2 reikšmės, laikomi per retais, o pasėliai, turintys daugiau nei 40 vnt. augalų m-2 yra per tankūs.

Tikslesniam sėklų normos apskaičiavimui mums reikia žinoti galimą sėklų lauko daigumo procentą ir galimą pasėlių išretėjimą per rudens vegetaciją. Tai sudėtingas skaičiavimas, nes dažniausiai pritrūksta teisingos pirminės informacijos. Dėl to siūlome paprastesnį metodą: sėklų norma privalo būti ne mažiau kaip 30-35 % didesnė už siekiamą pasėlio tankumą rudens pabaigoje. Vadinasi, norint išauginti optimalaus tankumo žieminių rapsų pasėlius, sėklų norma turėtų būti apie 0,5 mln. vnt. ha-1 sėklų. Taip pat reikia prisiminti, kad per didelės sėklų normos padaro daugiau žalos, nei per mažos. Per tankiuose pasėliuose augalai būna silpniau išsivystę, o jų lapuose ir stiebuose būna mažiau sausųjų medžiagų, dėl to jie ir žiemoja prasčiau.

Herbicidai

Geriausią efektą gauname, kai naudojame dirvinius herbicidus po rapsų sėjos. Galimi keli variantai: Butisan Avant (2,0-2,5 l ha-1); Brasan (1 l ha-1) + Teridox (1 l ha-1).

Jeigu sėjos metu dirvos buvo išdžiūvusios, herbicidus naudojame sudygusių augalų pasėliuose. Šiam tikslui tinka Butisan Avant (2,0-2,5 l ha-1). „Clearfield“ technologijos rapsų veislėmis apsėtiems laukams naudojama: Cleravo (1,0 l ha-1) + Butisan Kombi (1,0 l ha-1) + Dash (1 l ha-1).

Miglinių šeimos piktžoles (tame tarpe ir sudygusias javų pabiras) naikiname herbicidais Zetrola (0,5-1,0 l ha-1) arba Leopard (1-2 l ha-1).

Insekticidai

Jeigu rapsams dygstant ir toliau būtų sausi, šilti orai, gali kilti spragių invazijos į pasėlius pavojus. Su jomis kovojame rapsų dygimo pradžioje, pasėlius nupurškiant Kaiso (0,15 l ha-1). Jeigu reikia, purškimą kartojame su Fastac (0,2 l ha-1).

Apie žieminių rapsų pasėlių tolesnę rudeninę priežiūrą rašysime rugsėjo mėnesį.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122