Augalininkystės aktualijos lapkričio mėnesį

2018-11-07 Augalininkystės aktualijos lapkričio mėnesį

Prasidėjo kalendorinio rudens paskutinis mėnuo ‒ lapkritis, o lauke dažni svečiai ‒ giedras dangus ir šiluma. Dar prieš 10‒15 metų spalio pabaigoje‒lapkričio pradžioje pasibaigdavo žiemkenčių aktyvioji vegetacija ir prasidėdavo šaltųjų orų (žiemos) periodas. Žinoma, ir tada būdavo išimčių, nes nuo senų laikų orai Lietuvoje buvo, yra ir bus permainingi. Dėl to ir oro sąlygų prognozės ne visuomet pasitvirtina. Rimčiau jomis vadovautis sudarant lauko darbų schemas rizikinga.

Ar žiemkenčiai galės užsigrūdinti?

Vis dėlto apžvelkime, kokius orus mums žada sinoptikai pastarąjį mėnesį ir kokią įtaką jie turės žiemkenčiams? Lapkritis prasidėjo giedrais ir šiam laikotarpiui nebūdingai šiltais (+3‒7 °C naktimis ir +8‒12 °C dienomis) orais, kurie pagal prognozes turėtų tęstis bent iki 12-13 dienos. Žinant, kad spalio pabaigos krituliai nors dalinai sustabdė vėlyvojo rudens sausrą, tai šis paskutinis 10‒14 dienų šiltų orų periodas tikrai leis baigti net ir vėliau sėtų žieminių kviečių krūmijimosi procesą, o žieminiams rapsams ‒ sukaupti pakankamai energijos, padėsiančios sėkmingai praeiti užsigrūdinimo žiemai abi fazes.

O svarbiausia yra tai, kad žiemkenčių pasėlių užsigrūdinimą skatins lapkričio viduryje numatomos minusinės (0‒2 °C) oro temperatūros naktimis bei vėsūs ir nuosaikiai saulėti (+2‒5 °C) orai dienomis. Tikrai tikimės, kad net ir be mūsų pagalbos problemų su žiemkenčių kokybišku užsigrūdinimu šį rudenį neturėsime, nes šalia palankių orų temperatūrų pakaks ir saulės spinduliuotės. Be to, augalai yra optimalaus išsivystymo laipsnio.

Kokias dirvas reikėtų suarti

Dabartiniu metu beveik baigėsi ne tik žiemkenčių pasėlių priežiūros, bet ir žemės dirbimo darbai. Tik kai kuriuose laukuose dar galime pamatyti ariamas dirvas. Nors per paskutiniuosius 10 metų vis didesnį populiarumą įgauna minimalus žemės dirbimas, tačiau visiškai išsiversti be arimo taip pat negalime, ypač žemesnio sukultūrinimo dirvose. Tokiose dirvose auginamuose pasėliuose būna daugiau piktžolių, o augalai labiau apsikrėtę ligomis ir kenkėjais. Pastarieji išlieka gyvi per žiemą ir apkrečia naujai pasėtus augalus. Be to, sekliai purentose dirvose 13‒25 cm gylyje esantis armens sluoksnis dažnai būna stipriai sutankėjęs, o tai gali sutrikdyti vasarojaus augalų šaknų vystymąsi.

Taip pat privalome prisiminti, kad dirvos intensyviai tankėjo ypač lietingais 2016–2017 metais, o 2018 metais dėl sausrų buvo sudėtinga jas supurenti. Dėl to net ir aukšto sukultūrinimo dirvas šį rudenį reikėtų giliai (22‒25 cm) suarti, jei pavasarį čia bus sėjami cukriniai runkeliai, kukurūzai ar sodinamos bulvės. Suartose dirvose geriau auga ir vasariniai rapsai bei miežiai. Jei turite neartų dirvų, tai kai kurias iš jų derėtų suarti. Dabartiniai orai yra palankūs žemės dirbimui, tame tarpe ir jos kokybiškam arimui. Siūlome neužmiršti, kad arimo kokybė turi didelės įtakos tiek pavasarį ruošiant dirvas sėjai, tiek sėjos kokybei, tiek sėklų lauko daigumui bei pirminiam augalų augimui. Nors moderni žemės ūkio technika stovi beveik kiekvieno ūkininko kieme, tačiau ne vien ji lemia arimo kokybę. Tai priklauso ir nuo artojo įgūdžių, ir nuo tinkamai sureguliuotų plūgų. Arimo kokybė pagerėja tiek pasirinkus tinkamą šio darbo technologiją, tiek gerai įvaldžius pačią techniką. Nereikėtų užmiršti, kad neskustos dirvos ariamos anksčiausiai, po to – sunkios, piktžolėtos ir galiausiai – mažai piktžolėtos.

Dėmesys melioracijai ir dirvų kalkinimui

Visi ūkininkai siekia išauginti gausesnius derlius, tačiau pasiseka ne kiekvienam. Vieniems pritrūksta ryžto pagerinti agrotechninę drausmę, kitiems nepakanka technikos, kad suspėtų optimaliu laiku pasėti bei atlikti kitus būtinus pasėlių priežiūros ir derliaus nuėmimo darbus. Esame atlikę daug ekspedicinių tyrimų, kurių tikslas buvo nustatyti per žemų derlingumo dydžių priežastis. Gautų duomenų analizė parodė, kad be daromų agrotechninių klaidų svarbų vaidmenį turi dirvų melioracijos sistemų prasta veikla. Kodėl taip atsitinka, žinome visi. Šio mėnesio prognozuojamos orų sąlygos yra pakankamai palankios melioracijos sistemų einamajam remontui. Tai ir imkimės šių darbų.

Žinant, kad Lietuva tapo kviečių ir rapsų auginimo šalimi, ypač didelę reikšmę įgauna rūgštesnių dirvų kalkinimas. Esame paskaičiavę, kad iki 50 % rapsų ir apie 35 % kviečių pasėjami į dirvas, kurių reakcija yra žemesnė už minimalius šių augalų reikalavimus (pH 5,5). Mokslininkų atliktų tyrimų bei ūkių praktikos duomenys rodo, kad priemolių dirvų pH rodiklį padidinus nuo 5,0 iki 6,0 vnt., žieminių ir vasarinių kviečių derlingumas, esant panašiai agrotechnikai, padidėja net 1,5‒2,5, žieminių miežių ‒ 1,3‒2,0 t ha-1, o žieminių rapsų ‒ iki 0,75‒1,2  t ha-1. Tai yra dideli skaičiai, rodantys, jog investuoti į dirvų kalkinimą verta, juolab, kad ši investicija ilgalaikė ‒ 5‒8 metai.

Rentabilumas kartais siekia ir 250 procentų

Pakalkinus pagerėja dirvožemio struktūra, vandens režimas, pagausėja judriojo fosforo, kalio, azoto, sieros, kalcio ir magnio, o sumažėja žalingų augalams judriųjų aliuminio ir geležies kiekiai. Po kalkinimo padidėja naudingų mikroorganizmų (ypač azotą fiksuojančių) bei fermentų aktyvumas dirvožemyje. Dėl to ekonomiškai atsiperka ir sąlygiškai rūgščių (pH 5,5) dirvų kalkinimas. Paskaičiuota, kad per rūgščių dirvų kalkinimo vidutinis rentabilumas Lietuvoje, esant intensyvioms auginimo technologijoms, kartais siekia net daugiau kaip 250 %. Komercinių ūkių buhalterinė apskaita taip pat rodo, kad pakalkintose dirvose išauginamų kviečių, miežių, pupų ar kukurūzų grūdų savikaina būna 35‒45 EUR t-1 mažesnė nei nekalkintose dirvose.

AB „Linas Agro“ mūsų šalies ūkiams gali pasiūlyti net trijų rūšių kalkakmenį: smulkintą (dalelių dydis ‒ 1‒7 mm, CaCO3 – 94 %); granuliuotą smulkesnį (granulių diametras ‒ 2‒4 mm, CaCO3 – 95 %) arba granuliuotą stambesnį (granulių diametras ‒ 4‒7 mm, CaCO3 – 95 %). Nustatyta, kad viena tona smulkinto kalkakmenio pakelia dirvos pH apie 0,4 vieneto! Tad, jei dirvožemio pH yra mažesnis nei 5,5, tai minimali smulkinto kalkakmenio išbarstymo norma turėtų būti ne mažesnė kaip 2,53,0 t ha-1.

Verta pakoreguoti auginimo technologijas

Mes neabejojame, kad dauguma ūkių turi jiems būdingas kultūrinių augalų auginimo technologijas. Tačiau jas įvertinus dar kartą ir, jeigu reikia, pakoregavus, būtų galima išvengti kai kurių klaidų, nes šį rudenį pasėjome daugiau žiemkenčių, dėl to pasikeitė ir sėjomainų schemos. Be to, dalis žieminių javų ir rapsų prieš sėją gavo per mažas trąšų normas. Vertėtų jau dabar apsispręsti: ar trūkstamą trąšų kiekį paskleidžiame dar šį rudenį, ar laukiame pavasario. Jau anksčiau esame siūlę dalį žiemkenčių papildomai patręšti fosforo ir kalio trąšomis dar šį rudenį. Spręsti Jums.

 

Andrius Lukoševičiu
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122