Augalininkystės praktikos pamokos, auginant ankštinius ypač lietingais 2016 ir 2017 metais (II dalis)

2017-12-01 Augalininkystės praktikos pamokos, auginant ankštinius ypač lietingais 2016 ir 2017 metais (II dalis)

Pirmą kartą per visą Lietuvos žemdirbystės istoriją 2016 ir 2017 metais buvo pasėta tiek daug ankštinių augalų (pupų, žirnių ir kt.). 2017 metais šalies ūkiuose jų buvo deklaruota net 250 458,5 ha. Iš jų daugiausiai buvo pasėta žirnių (171 116,8 ha), pupų (72 841,0 ha), lubinų (3 318,8 ha), sojų (2 716,9 ha). 2016 metais ankštinių augalų turėjome apie 228 tūkst. hektarų. Taigi, tik per vienus metus ankštinių plotas padidėjo 22 458 hektarais (apie 9,0 %). Šie skaičiai rodo tik grynų ankštinių augalų pasėlius, be jų mišinių su migliniais javais, kurie dažniausiai būna skirti gyvulių šėrimui. Kaip mums sekėsi auginti ankštinius augalus ypač lietingų ir šiek tiek vėsesnių orų sąlygomis 2016 ir 2017 metais – šio straipsnio pagrindinė tema.

Trys plotų augimo priežastys

Ankštinių augalų pasėlių plotų staigų didėjimą po 2012 metų lėmė trys veiksniai. Pirmasis - tuo metu buvusios jų derliaus supirkimo aukštos kainos (235-260 EUR t-1). Antrasis - didelės valstybinės subsidijos (už ankštinių augalų auginimą buvo mokama 136 EUR ha-1,iš jų 48 eurų sudarė įprastinė išmoka už hektarą pasėlių ir 88 eurai - papildoma parama baltyminiams augalams). Ir trečia - AB „Linas Agro“ sukurta ankštinių auginimo Lietuvoje programa (technologijos, nuolatinės konsultacijos, aprūpinimas sėklomis, garantuotas išauginto derliaus supirkimas).

Reikia pripažinti, kad mūsų šalies nei buvę valstiečiai, po to kolūkiai, o dabar - ūkininkai neturėjo ir dabar dar ne visi turi didesnės patirties auginant ankštinius augalus. Tą rodo vis dar žemokas šių augalų vidutinis derlingumas šalyje (žirnių - 2,5-3,5, pupų - 3,0-4,0 t ha-1). Tokie derlingumo dydžiai tesiekia 65-75 % realiai galimo gauti, esant to pačio lygio auginimo sąnaudoms.

2017 metų birželio-liepos mėnesiais turėjome geriausios būklės ankštinių pasėlius per visą mūsų istoriją. Jei rugpjūtis ir rugsėjis būtų buvę mažiau lietingi, tai tikrai būtume prikūlę rekordinius derlius.

Svarbiausi technologijų akcentai

Taigi, kaip mums sekėsi auginti ankštinius augalus ypač lietingų ir šiek tiek vėsesnių orų sąlygomis 2016 ir 2017 metais? Straipsnis parašytas, remiantis ekspedicinių tyrimų, atliktų mūsų firmos partnerių ūkiuose, duomenimis. Didžioji šių ūkių dalis augino ankštinius pagal mūsų sudarytas technologijas (www.rapsai.lt). Trumpai pakartosime šių technologijų reikalavimus. Apie minėtų metų orų sąlygas esame daug kartų rašę, be to, ir Jūs jas puikiai prisimenate, dėl to jų nedetalizuosime.

Pagrindiniai reikalavimai ankštinių augalų auginimo technologijoms:

-          nesėti ankštinių į rūgščias dirvas. Žirniai gerai auga žemėse, kurių reakcija yra aukštesnė nei pH 5,0-5,5, o pupos – pH 5,5-6,0; žirnių nepatartina sėti į sunkių priemolių ir molių dirvas, tuo tarpu pupoms jos visiškai tinka. Abi augalų rūšys mėgsta purias priemolių ir sunkesnio priesmėlio žemes;

-          AB „Linas Agro“ rekomenduoja pasirinkti šias veisles: žirnių – švedų selekcijos Ingrid ir danų selekcijos Respect; pupų – vokiečių selekcijos Fuego ir Vertigo;

-          sėklų normos: žirnių - 1,0-1,2, pupų - 0,45-0,5 mln. vnt. ha-1 daigių sėklų, priklausomai nuo auginimo technologijos intensyvumo. Labai svarbu nesumažinti žirnių sėklos normos;

-          po ankštinių sėjos lauką nupurkšti herbicidais: Stomp (1,5 l ha-1) + Boxer (2 l ha-1). Augalams sudygus, maždaug 5 lapelių tarpsniu, juos galima purkšti herbicidais Basagran (2-3 l ha-1) arba Basagran (1 l ha-1) + Butoxone (2 l ha-1), į herbicidų tirpalą įmaišoma insekticidų: Fastac 50  (0,2 l ha-1) arba Proteus (0,75 l ha-1). Jei pasėliuose yra miglinių piktžolių, naudojame Agil (1,0 l ha-1) arba Leopard (1,0-1,5 l ha-1). Į insekticido ir herbicidų tirpalą įmaišome ir mikroelementų trąšų Wuxal Mo (0,5 l ha-1) + Oligo Boron (1 l ha-1), kurios suaktyvina augalų augimą ir gumbelinių bakterijų vystymąsi, dėl to augalai intensyviau apsirūpina azoto trąšomis;

-          siekiant sumažinti ligų (pilkasis kekerinis puvinys, rūdys ir kt.) plitimą pasėliuose, naudojame fungicidą Signum (1 kg ha-1). Šiuo purškimu apsaugomi augalai nuo pagrindinių ligų. Be to, fungicido sudėtyje esantis boskalidas apsaugo stiebą ir nuo saprofitinių grybų, taip sustiprindamas jį bei padidindamas atsparumą išgulimui. Piraklostrobinas ne tik saugo augalus nuo ligų, bet ir suteikia žalinimo efektą, skatina chlorofilo sintezę, augalo gyvybingumą. Taigi, turime ir didesnį derliaus priedą. Purškimo laikas – žydėjimo pradžia arba atsiradus pirmiesiems ligų požymiams.

Vegetacijos apžvalga

Mūsų stebėjimų ir ekspedicinių tyrimų duomenys parodė, kad mūsų partneriai - ūkininkai beveik vienodai gerai vertino visas pasiūlytas žirnių ir pupų veisles. Abejais metais pavasario vegetacijos pradžia buvo beveik dviem savaitėmis ankstyvesnė už daugiametį vidurkį, tačiau dirvos buvo labai permirkusios, ir dirvų ruošimo sėjai bei sėjos darbai stipriai vėlavo. Ankštinių sėja buvo baigta tik gegužės viduryje. Reikia pastebėti, kad ūkiai sėjos darbuose didesnių klaidų nedarė. Abejais metais ūkininkai dažniau pasirinkdavo didesnes sėklų ir priešsėjinio tręšimo normas.

Šlapios žemės ir vėsūs orai užtęsė anksčiau pasėtų pupų dygimą, nors bendras lauko daigumas ir buvo aukštas (80-85 %). Pupoms tai - geras rodiklis. Tuo tarpu žirnių dygimo trukmės ir sėklų lauko daigumo rodiklių reikšmės buvo daugiamečių normų ribose. Ankštinių augalų vizualinė pasėlių būklė gegužės – birželio mėnesiais buvo labai gera, nes pakako ir drėgmės, ir maistinių elementų dirvose. Be to, šių metų pavasarį gumbelinės bakterijos ir anksčiau, ir gausiau įsikūrė žirnių bei pupų šaknynuose. Šiais mėnesiais buvo ir trumpalaikių šiltų bei saulėtų orų periodų. Jie turėjo didelės teigiamos įtakos visiems pasėliams.

Birželio pradžioje įvairiuose šalies regionuose vertinome ankštinių pasėlių būklę. Daugumoje atvejų ji buvo labai gera ar netgi puiki. Žirnių šaknyne rasdavome iki 25 vienetų, o pupų – 75-90 vnt. gumbelių. Atitinkami daugiamečiai vidurkiai yra 17 ir 65 vnt. Galime tvirtai teigti, kad 2017 metų birželio-liepos mėnesiais turėjome geriausios būklės ankštinių pasėlius per visą mūsų istoriją. Ir, žinoma, tikėjomės labai aukšto jų derlingumo. Dar labiau būsimo aukšto derlingumo prognozes sustiprino liepos mėnesio pasėlių įvertinimai. Ypač mus nustebino užsitęsęs augalų žydėjimo periodas ir gausus stambių ankščių formavimasis. Dažname žirnių ar pupų pasėlyje liepos viduryje vidutinis ankščių kiekis augale viršijo 10 ir daugiau vienetų. Rekordiniai rodikliai!

Tačiau lietūs tęsėsi, tęsėsi ir ankštinių augalų žydėjimas. Biologine prasme įvyko gamtos klaida: pupų ir žirnių šaknynuose nemažėjo gumbelinių bakterijų net ir susiformavus ankštims. Be to, žirniai vis dar tęsė ir vegetatyvinį augimą (ir toliau formavo šalutinius ūglius su savais žiedynais). Tik lengvesnėse ir vandeniui laidžiose žemėse pasėti žirniai liko ištikimi genetiniam paveldui: atskyrė nuo šaknų gumbelines bakterijas, nustojo žydėti ir perėjo į brandos tarpsnį. Būtent šiuos pasėlius ir pradėjome kulti rugpjūčio pirmą dekadą. Iš šių faktų galime daryti išvadą, kad gausus drėgmės kiekis dirvose ir ypač našus gumbelinių bakterijų darbas gali iš esmės pakeisti ankštinių augalų augimo ir vystymosi eigą bei pasėlių produktyvumą.

Jei rugpjūčio mėnuo būtų buvęs mažiau lietingas, tai tikrai būtume prikūlę rekordinius žirnių derlius. Pupų taip pat būtume prikūlę daug, jei rugsėjo mėnesį būtų buvę daugiau giedrų dienų. Deja, abu šie mėnesiai pasitaikė itin lietingi, ir mūsų lūkesčiai neišsipildė. Galime tik pasiguosti, kad minėtais metais turėjome ypač vešlius pasėlius. Tačiau taip pat ir patyrėme didžiausius derliaus nuostolius dėl kūlimo vėlavimo. Žinant, kad 2017 metais ankštinių augalų supirkimo kainos, lyginant su ankstesniais sezonais, yra gerokai kritusios, o lauko darbų ir derliaus džiovinimo sąnaudos esant lietingiems orams padidėjusios, tai nemaža dalis ūkių patirs nuostolių.

Ar įmanoma sėją pradėti anksčiau?

Būtina pažymėti, kad mūsų ūkininkai yra visiškai nepasiruošę tokioms orų sąlygoms, nes dabartiniu metu neturime tokios technikos, kuri galėtų dirbti permirkusiose dirvose. Tokią situaciją reikia priimti kaip nelaimę, prieš kurią bent dabar neturime „vaistų“. Tačiau tam tikras išvadas po neįprastai lietingų metų galima padaryti. Pirmiausiai reikia ieškoti būdų bent 7-10 dienų anksčiau pradėti vasarojaus sėją. Prieš 60 metų LŽI Vokės filiale, siekiant įvykdyti ankštinių augalų sėklų ruošimo planus, buvo daromi bandymai ankštinius (dažniausiai lubinus) sėti itin anksti pavasarį (kovo vidurys – balandžio pradžia) panaudojant lėktuvus. Mat vėliau pasėti lubinai dažnai labai užtęsdavo brandą, ir jų sėklos buvo per silpnų sėklinių savybių, arba pasėliai likdavo nenukulti. Įdomu buvo tai, kad labai anksti į drėgnas dirvas išbertos sėklos ar net sugrįžus šalčiams išlikdavo gyvos ir orams atšilus – sudygdavo.

Turime ir nesenos patirties, kai javus sėdavome kovo mėnesį, o po to vėl sugrįždavo žiema, tačiau sėklos taip pat išlikdavo gyvos, o iš jų susiformavę pasėliai buvo net produktyvesni už optimalaus sėjos laiko pasėlius. Mes primename šiuos atvejus tik tam, kad būtina rasti būdų ankstinti sėją net ir permirkusių ar įšalusių dirvų sąlygomis.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122