Augalininkystės praktikos pamokos, auginant vasarinius kviečius ypač lietingais 2016-2017 metais (pasėlių priežiūra vasarą, javapjūtė)

2018-01-10 Augalininkystės praktikos pamokos, auginant vasarinius kviečius ypač lietingais 2016-2017 metais (pasėlių priežiūra vasarą, javapjūtė)

Baigiame straipsnių ciklą apie vasarinių kviečių auginimo praktiką Lietuvoje 2016-2017 metais, kurie išsiskyrė dideliu lietaus kiekiu. Pirmoje ir antroje dalyse aptarėme šios javų rūšies pasėlių plotų galimo didėjimo priežastis 2018 m. pavasarį. Taip pat rašėme apie vasarinių kviečių veislių bei dirvožemių pasirinkimą, sėjos ypatumus 2016 ir 2017 metų pavasariais, herbicidus ir jų efektyvumą, tręšimą per lapus, pateikėme pasėlių biometrinio įvertinimo duomenis. Paskutinėje straipsnio dalyje aptarsime pasėlių priežiūros darbus vasarą (apsaugą nuo ligų) ir apžvelgsime baigiamuosius javų vystymosi etapus.

Pasėlių priežiūros darbai vasarą

Aptariamais 2016-2017 metais vasarinių kviečių augimas ir vystymasis gerokai vėlavo tiek dėl vėsių bei lietingų orų, tiek dėl didesnės dalies pasėlių sėjos vėlavimo. Birželio pradžioje turėjome pasėlių, kurių augalai jau buvo bamblėjimo tarpsnio viduryje, tačiau buvo ir tokių, kurių augalai dar tik tęsė krūmijimąsi (15-20 dienų vėlavimas).

Kita vertus, besitęsiantis lietus turėjo ir teigiamų pasekmių – labai pristabdė kenkėjų plitimą pasėliuose, nes suaugėliai nesugebėdavo padėti kiaušinėlių arba iš jų išsiritusios lervutės būdavo nuplaunamos gūsingų vėjų su stipriu lietumi. Dėl šios priežasties 2016-2017 metų vegetaciniais periodais vasarinių kviečių pasėliai mažiau nukentėjo nuo tokių žalingų kenkėjų, kaip amarai, tripsai ir kt. Aišku, ūkininkai pasėlius purškė ir insekticidais.

Lietingi ir vėsūs orai pakoregavo ne tik į kenkėjų rūšinį sąstatą bei jų kiekį, bet ir  labiausiai plintančių ligų vasarinių kviečių pasėliuose sąrašą. Augintojams teko atidžiau pasirinkti fungicidų rūšis, jų naudojimo laiką ir normas. Nors ligų pažeistų augalų vasarinių kviečių pasėliuose randama dar iki jų krūmijimosi pradžios, tačiau taip susiklostė tradicijos, kad fungicidais pradedama purkšti tik augalams pradėjus bamblėjimo tarpsnį. 2016-2017 metais AB „Linas Agro“ vasarinių kviečių pasėlius, auginamus pagal intensyvias technologijas, rekomendavo purkšti fungicidais tris kartus: bamblėjimo, vėliavinio lapo ir plaukėjimo-žydėjimo tarpsniais. Tausojančių technologijų pasėliuose daugumoje atvejų fungicidai buvo naudojami tik vieną kartą - javams išplaukėjus.

Augalų bamblėjimo tarpsnio laikotarpiu galima pasirinkti šiuos fungicidus:

-          Capalo (1 l ha-1);

-          Leander (0,3 l ha-1) + Maredo (0,5 l ha-1);

-          Leander (0,3 l ha-1) + Maredo (0,5 l ha-1) + Acanto (0,3 l ha-1);

-          Archer Turbo (0,6 l ha-1) + Acanto (0,3 l ha-1);

-          Archer Turbo (0,8 l ha-1).

Nuo vėliavinio lapo pasirodymo iki plaukėjimo pradžios galima pasirinkti šiuos fungicidus:

-          Viverda (1,0-1,25 l ha-1);

-          Librax (1,0 l ha-1);

-          Acanto (0,4 l ha-1) + Maredo (0,5 l ha-1).

Javams išplaukėjus ir iki žydėjimo pabaigos galima pasirinkti šiuos fungicidus:

-          Librax (0,7 l ha-1) + Juventus (0,7 l ha-1);

-          Juventus (1,0 l ha-1) + Maredo (0,3 l ha-1);

-          Juventus (1,0 l ha-1);

-          Orius (1,0 l ha-1).

Jei vėliavinio lapo tarpsnyje buvo naudoti ilgiau veikiantys ypač efektyvūs fungicidai, (pavyzdžiui, Viverda ar Librax), tuomet purškimas ant varpos labiau buvo orientuotas į varpų fuzariozės kontrolę.

Esant reikalui, į fungicidų darbinį tirpalą buvo įmaišoma ir insekticidų – Karate Zeon (0,2 l ha-1), Fastac (0,25 l ha-1) ar Proteus (0,6-0,75 l ha-1), augimo reguliatorių – Medax Max (0,3-0,5 kg ha-1), Moddus (0,2–0,3 l ha-1) ar Optimus (0,4 l ha-1), o taip pat ir karbamido (10 kg ha-1). Ūkininkų apklausos rodo, kad nemaža jų dalis labai išradingai sudarydavo purškimų darbinius tirpalus. Jų receptūra tiesiogiai priklausė ne tik nuo ligų sukėlėjų rūšies bei išplitimo masto, bet ir buvo atsižvelgta į pasėlių galimą produktyvumą. Produktyvesniems pasėliams buvo pasirenkami efektyvesni preparatai, nors jie ir brangesni. Tokie pasėliai ir kulti pradėti pirmiausiai. Taip, ūkininkai taupė, bet taupė išmintingai.

2017 metų sezoną dalinai pasiteisino ir agropriemonės (tręšimai per lapus azotu), siekiant užtęsti kai kurių vasarinių kviečių pasėlių brandą ir taip sumažinti grūdų masės nuostolius dėl vėlyvesnės javapjūtės. Įrodyta, kad nepasiekę vaškinės brandos grūdai yra daug atsparesni redukcijai, net ir esant ypač lietingiems orams. Iki vaškinės brandos grūdai vis dar nuosekliai kaupia sausąsias medžiagas ir taip didina savo masę. Be to, iki vaškinės brandos grūdai nesudygsta varpose dėl per ilgo pjūties vėlavimo. Dėl šios priežasties praėjusią vasarą daug mažiau matėme vasarinių kviečių pasėlių, kurių varpose sudygo grūdai, nors jų kūlimas vėlavo daugiau nei 2016 metais.

Lietingi, vėsūs orai labai sulėtino kvietukų augimą ir vystymąsi. O javapjūtė buvo labai ilga (iki spalio antros dekados), nuo rugsėjo pradžios iki spalio vidurio vidutiniškai iš hektaro netekome apie 1,5-2,0 t grūdų masės.

Vasarinių kviečių augimo ir vystymosi ypatumai 2016 ir 2017 metų vasaromis

Lietingi, vėsūs orai labai sulėtino kvietukų augimą ir vystymąsi. Pagal daugiamečius vidurkius per birželį vasariniai kviečiai praeina V-IX organogenezės etapus. Tuo tarpu aptariamaisiais metais birželio pabaigoje net ir anksčiau pasėtų pasėlių augalai tepasiekė VII etapą. Tik pietinėje Lietuvoje teko matyti pasėlių su besiruošiančiais plaukėjimo tarpsniui augalais (VIII organogenezės etapas). Šie trys etapai (V-VII) apima vasarinių kviečių bamblėjimo–vėliavinio lapo tarpsnius. Per juos palaipsniui susiformuoja visos žiedo dalys, kurios didėja, įgyja galutinę formą bei dydį. Atsiranda apyžiedžio, kuokelių ir piestelių pradmenys, jie toliau auga ir vystosi. Optimali oro temperatūra, kuriai esant susiformuoja aukščiausios kokybės žiedynai, yra +16–20 °C. Nuo šio vasarinių kviečių augimo ir vystymosi laikotarpio priklauso būsimas pasėlio produktyvumas: žiedynų pasiruošimas apsivaisinimui ir galimas grūdų kiekis varpoje. Dėl to šiuo laiku būtina skrupulingai laikytis visų auginimo technologijose numatytų reikalavimų, ypač augalus aprūpinti maistiniais elementais. Ūkininkai tai ir darė, o faktinė pasėlių būklė buvo gera, nors trūko ir šilumos, ir saulės šviesos, tačiau buvo didelis perteklius lietaus.

Per liepos mėnesį, kuris taip pat buvo vėsus ir lietingas, vasariniai kviečiai sugebėjo praeiti VIII-X organogenezės etapus.

VIII–X etapai. Tai – vasarinių kviečių plaukėjimo, žydėjimo ir grūdų formavimosi tarpsniai. Augalai gausiai žydi ir sėkmingai apsivaisina, kai oro temperatūra yra +17–22 °C, o vidutinis oro drėgnis – 55–75 %. Nepageidaujamos yra didesnės sausros bei karštis. Tada apsivaisinimo laipsnis gali sumažėti net 10–20 %, o kartais ir daugiau. Taip pat nepageidaujami ir per daug vėsūs orai. Jei žydėjimo metu temperatūra nukrenta žemiau +12 °C, gali labai sumažėti apsivaisinusių žiedynų kiekis. Šiuo laikotarpiu labai svarbi apsauga nuo ligų ir priemonės, leidžiančios išvengti minimumo dėsnio pasireiškimo augalų mineralinėje mityboje. Todėl siūlėme ūkininkams į pasirinktą fungicidų tirpalą, naudojamą pasėliuose nuo bamblėjimo pradžios iki plaukėjimo pradžios, įmaišyti preparatų, kuriuose yra platus mikroelementų spektras, kad būtų užtikrintas maksimalus apsivaisinimas. Tad ir 2016, ir 2017 metais, nepaisant vėsių ir lietingų orų, kvietukai normaliai augo bei vystėsi. Faktinis apsivaisinimo laipsnis viršijo 80-85 % ribą.

X etape iš zigotos formuojasi gemalas, iki rūšiai ir veislei būdingų matmenų intensyviai auga sėkla ir vaisius. Šiuo metu kvietukų sėklos ir vaisiai yra žalios spalvos. Šiame etape galutinai susidaro maksimaliai galimas grūdų kiekis varpoje, o vasarinių kviečių augimą teigiamai veikia nuosaikiai šilti (+17–20 °C) ir vidutinio drėgnumo (60–80 %) orai. Šių vasarų lietingi bei vėsesni orai ne tik nepadarė didesnės žalos šiems procesams, bet net sumažino užsimezgusių grūdų varputėse nunykimo procentą. Tačiau 4-6 dienomis užsitęsė šių vystymosi etapų trukmė.

XI etapas, arba grūdų pieninė branda, prasidėjo rugpjūčio antrą dekadą. Jo metu labai intensyviai didėja grūdų masė. Sėklos keičia spalvą. Morfologiškai baigia formuotis gemalas. Endosperme kaupiamos ir perdirbamos organinės medžiagos. Sėklos ilgis jau nekinta, tačiau ji storėja dėl sausųjų medžiagų kaupimosi. Šis etapas lemia grūdų masę. Dėl to būna efektyvūs tręšimai per lapus Yelia NPK (4-5 kg ha-1) + karbamido (20-40 kg ha-1) tirpalais.

Būsima grūdų kokybė tiesiogiai priklauso nuo oro sąlygų šiame laikotarpyje. Grūduose sukaupiama daugiau baltymų, jeigu pasitaiko daugiau saulėtų orų, o jų temperatūra siekia +20–22 °C, tačiau aptariamais metais taip nebuvo. Ir toliau vyravo ypač lietingi ir vėsūs (+13-15 °C) orai. Pieninės brandos tarpsnis užsitęsė iki rugpjūčio trečios dekados arba net iki rugsėjo pradžios. Atlikti biometriniai matavimai parodė, kad rugpjūčio trečią dekadą vasarinių kviečių pasėlių tankumas buvo 4,75-5,5 mln. ha-1 produktyvių stiebų, vidutinis grūdų kiekis varpoje – 31-34 vnt. Paskaičiavome, kad kvietukų derlingumas galėjo siekti 6-7 t ha-1.

Tačiau rugsėjo mėnesį atvėso orai, sutrumpėjo diena, kritulių dar labiau pagausėjo. Prasidėjo vaškinei brandai būdingi pokyčiai grūduose: baigėsi embrioninis vystymasis, fiziologiškai subrendo sėklos gemalas. Endosperme polimerizavosi organinės medžiagos – iš paprastų angliavandenių sintetinamas krakmolas, iš aminorūgščių – baltymai. Taip, vaškinės grūdų brandos sulaukėme, tačiau nei kietosios, nei visiškos brandos reikalavimus atitinkančių grūdų negavome. Kalbant apie javapjūtę, galime tik konstatuoti, kad ji buvo labai ilga (iki spalio antros dekados), ir nuo rugsėjo pradžios iki spalio vidurio vidutiniškai iš hektaro netekome apie 1,5-2,0 t grūdų masės.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122