Kaip prižiūrėti vasarojaus pasėlius birželio antroje pusėje

2019-06-21 Kaip prižiūrėti vasarojaus pasėlius birželio antroje pusėje

Šių metų pavasario ir vasaros pradžios orai nebuvo tokie, kokių norėtume. Jau balandžio viduryje nerimą kėlė klausimas, ar sudygs sėjamo vasarojaus sėklos, nes dirvose buvo per mažai drėgmės. Tačiau viskas baigėsi gerai, sėklos sudygo, o lauko daigumas (75—90 %) buvo rekordiškai aukštas. Todėl ir vasarinių javų tankumas dažname lauke buvo optimalus ar net per didelis. Turbūt tai buvo 2018 metais išaugintų sėklų aukšto gyvybingumo ir ankstyvos sėjos pasekmė. Taip, pasitaikė retų atvejų, kai pasėtą vasarojų teko pakartotinai atsėti, bet ne todėl, kad sėklos nesudygo, o dėl paviršinio dirvos sluoksnio nupustymo ar dėl šalnų pražūtingos veikos. Nepaisant to, ūkininkus galime tik pagirti – šį pavasarį jie pavyzdingai vykdė visus numatytus pasėlių priežiūros darbus, o visos vasarojaus rūšys augo bei vystėsi pagreitintais tempais.

Pasėlių situacija nėra vienoda

Dabartiniai vasarojaus pasėlių būklės parametrai tikrai geresni už daugiamečius, o savo išsivystymo laipsniu juos lenkia ne mažiau kaip 10 dienų. Antai, daugelis žirnių pasėlių baigė žydėjimo procesą, o jų ankštys jau pasirodė ūkininkų turgeliuose bei prekybiniuose centruose.

Panaši situacija yra ir su kai kuriais ankstyvų bulvių pasėliais. Šalia lenkiškų šviežių bulvių atsirado ir lietuviškų. Po praėjusių liūčių iš esmės pasikeitė pupų, lubinų bei grikių pasėliai. Pietinėje Lietuvoje ankstyvos sėjos ir našesnėse žemėse auginamų vasarinių miežių varpose grūdų tūris beveik pasiekė galutinius parametrus, nors sausųjų medžiagų koncentracija juose dar ne visuose laukuose siekia 10 %. Jei orai ir toliau bus šilti, iki jų vaškinės brandos teliko 18—25 dienų. Iš vasarinių javų „jaunystę“ (IX—X organogenezės etapai) išsaugojo tik grikiai, avižos, vasariniai kviečiai ir iš dalies vasariniai kvietrugiai. Žinoma, turime ir dar jaunesnių (VII—IX organogenezės etapai) šių javų rūšių pasėlių. Vieni yra vėlyvos sėjos ar persėti po dėl įvairių priežasčių žuvusių pasėlių, kiti buvo paveikti stiprių šalnų ar kitų veiksnių ir jų reanimacija užsitęsė per ilgai.

Visa tai turint omenyje, tampa aišku, kad nėra bendros vasarojaus pasėlių priežiūros schemos, kuri birželio antrąją pusę užtikrintų įvairių vasarojaus rūšių pasėlių gebėjimą gerinti savo būklę. Tačiau yra keletas principų, kuriuos verta turėti galvoje, norint tinkamai rūpintis pasėliais šį birželį.

Žalinimo efektas – augalų senėjimui stabdyti

Pirmiausia, reikėtų sustiprinti ar tame pačiame lygyje išlaikyti fotosintezės produktyvumą ir prekinės produkcijos masės didėjimą bei jos kokybės gerėjimą. Tai padaryti gali būti sudėtinga. Tačiau, kai lapuose, varpose ar ankštarose pradeda pastebimai mažėti chlorofilo ir silpnėja fotosintezės intensyvumas, pabandyti suvaldyti augalų „senėjimą“ yra įmanoma.

Šią vasarą, kai vasarojaus augalų vystymasis net 10—14 dienų lenkia įprastinę ribą, labiausiai tiktų žalinimo efekto sukėlimas. Tai yra tręšimas azotu per lapus ir antžeminiu būdu. Tikriausiai ir jūs esate pastebėję, kad net vėlyvas tręšimas azotu užtęsia chlorofilo darbo ir augalų vegetacijos laiką iki 7—12 dienų. Augalų tręšimas per lapus akimirksniu paskatina fotosintezės intensyvumą ir akivaizdžiai pratęsia augalų vegetaciją. Tręšimui per lapus reikia naudoti subalansuotus tirpalus, kurių sudėtyje būtų svarbiausi elementai, reikalingi normaliam augalų vystymuisi ir intensyviam fotosintezės procesui.

Augalų poreikį maisto medžiagoms patenkinsime, jei maitinamąjį tirpalą sudarysime naudodami: Karbamidą (20 kg ha-1) + Yelia NPK (4-5 kg ha-1) + Thiomax Oil (2-3 l ha-1) + Microfert (1 l ha-1). Po 7—10 dienų purškimą šiuo tirpalu pakartojame. Žinant fotosintezės produktyvumo parametrus javuose po jų apsivaisinimo proceso (100-150 kg ha-1 SM) dėl žalinimo efekto pasėlio derlingumą galima padidinti net 0,75—1,25 t ha-1, lyginant su variantu be žalinimo.

Todėl nedelsiant patręškite savo pasėlius per lapus ar abiem būdais, t.y. per lapus ir antžeminiu būdu. Neapsiribokite tik vasarinių kviečių tręšimu. Tręškite beveik visas vasarinių javų rūšis, jei iki jų vaškinės brandos liko daugiau nei 10—14 dienų. Jei dėl kažkokių priežasčių pasėliai nesugebės pilnai įsisavinti įneštų azoto trąšų, jos bus sunaudotos dirvožemio mikroorganizmų humifikacijos procese.

Būtina atidžiai rūpintis pasėlių fitosanitarine būkle

Būsimam vasarojaus derlingumo dydžiui reikšmingą įtaką turi pasėlio fitosanitarinė būklė. Ankštinių augalų pasėliuose tęsiasi žydėjimo tarpsnis, tačiau daugelyje augalų matyti intensyviai augančios ankštys. Žirnių pasėliuose turėtume užbaigti purškimą fungicidu Signum (0,5 l ha-1) mišinyje su sisteminiu insekticidu Proteus (0,75 l ha-1). Pupose purškimą minėtu fungicidu atliekame du kartus. Pirmą kartą fungicidas Signum mišinyje su sisteminiu insekticidu jau turėtų būti panaudotas. Antrą kartą purškimas fungicidu atliekamas po 2—3 savaičių po pirmojo purškimo arba pasirodžius pirmiesiems ligų požymiams.

Tam tikra dalis vasarinių kviečių pasėlių dar yra žydėjimo tarpsnyje. Visi žinome, kad miglinių javų pasėliuose žalingiausios ligos yra lapų dėmėtligė, lapų ir varpų septoriozė ir varpų fuzariozė, kartais įvairios rūdys. Tačiau pati žalingiausia liga iki šiol išlieka septoriozė. Tokiuose pasėliuose galima naudoti fungicidus ar jų mišinius: Priaxor Power Pack: Priaxor (0,4 l ha-1) + Curbatur (0,4 l ha-1); Maredo (0,5 l ha-1) + Globaztar (0,4 l ha-1); Viverda (1,0-1,25 l ha-1); Librax (0,7-0,8 l ha-1).

Lietingais metais ypač pavojinga būna ir varpų fuzariozė. Varpų fuzariozę sukelia kompleksas Fusarium grybų rūšių, iš kurių F. graminearum, F. culmorumir F. Avenaceum laikomos žalingiausiomis. Jau kalbėjome, kad ūkiuose yra įvairaus išsivystymo javų pasėlių ir, jei pas jus dar yra nepradėjusių žydėti miglinių vasarinių javų, nevėlinkite jų purškimo fungicidais, nes pirmieji varpų fuzariozės vizualiniai požymiai (pvz., išbalusi varpa) išryškėja tik pieninės brandos tarpsniu arba vaškinės brandos pradžioje. Be to, atsiminkite, kad vasariniai javai dėl gamtos sąlygų poveikio šia liga serga dažniau nei žieminės jų formos.

Vienintelis purškimo nuo fuzariozės laikas yra žydėjimo metu. Vasariniai miežiai, kurie dažniausiai peržydi dar neišplaukėję, šiomis ligomis užsikrečia varpai išlindus iš lapamakštės. Nors varpų fuzariozės užsikrėtimas įvyksta jų žydėjimo metu, esant drėgnoms sąlygoms, vėlesniais vystymosi tarpsniais fuzariozės sukėlėjas ima sparčiai vystytis. Taip jis padaro nemažai žalos: sumažina derlingumą ir didina toksinų kiekį grūduose. Varpų fuzarioze miežių augalai labiausiai užsikrečia, kai vyrauja drėgni ir šilti orai. Sporoms sudygti reikia ne trumpesnio kaip 12 valandų trukmės drėgno periodo. Lietuvoje yra registruotos trys veikliosios medžiagos, kurios yra pakankamai efektyvios nuo varpų fuzariozės – metkonazolas (Juventus), protiokonazolas (Curbatur) ir tebukonazolas (Orius). Galimi naudoti fungicidai: Juventus (1,0 l ha-1), Librax (0,7 l ha-1) + Juventus (0,5 l ha-1); Viverda (1,0 l ha-1) + Orius (1,0 l ha-1).  

Dabar, kai didžioji vasarinių javų pasėlių dalis yra grūdų pirminio augimo tarpsnyje, ypač pavojingais tampa javiniai amarai. Jie gali formuoti nedideles kolonijas ant lapų, bet dažniausiai įsikuria varpose užpildydami tarpus tarp varpučių, maitinasi besiformuojančių grūdų sultimis. Šie amarai daugiausia žalos pridaro, kai gausiai išplinta iki pieninės javų brandos. Tiek ieviniai, tiek ir javiniai amarai platina javų virusines ligas. Pasėlius nuo javinių amarų rekomenduojama purkšti radus vidutiniškai 2—3 kenkėjus varpoje. Kadangi amarai greitai plinta, naudojant tręšimui per lapus tirpalą iš Karbamido (20 kg ha-1) + Yelia NPK (4-5 kg ha-1) + Thiomax Oil (2-3 l ha-1) + Microfert (1 l ha-1), pasėlių apsaugai nuo šių kenkėjų kartu reikėtų  panaudoti ir insekticidą Proteus (0,75 l ha-1). Insekticidų neverta naudoti vėliau kaip iki pieninės augalų brandos.

 

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122