Kaip sumažinti sausrų daromą žalą pasėliams?

2018-06-04 Kaip sumažinti sausrų daromą žalą pasėliams?

Per pastarąsias dvi savaites išsilaikę karšti ir sausi orai bei sinoptikų prognozės birželio mėnesiui privertė sunerimti visus ūkininkus. Tą rodo ir mūsų portale atlikta apklausa, kur dauguma pasisakiusiųjų (>67 %) mano, kad šią vasarą išauginsime mažesnių dydžių augalų derlingumą. Taip, sausra prasidėjo dar gegužės trečią dekadą ir ji, su mažomis pertraukomis, atrodo, dar tęsis. Prognozuojama, kad per birželį kritulių suma gali sudaryti tik apie 35-50 % daugiametės normos. Mažai, bet pakanka augalijai išgyventi.

Manome, kad būsimos pasikartojančios trumpalaikės sausros didesnės žalos būsimiems kultūrinių augalų derliams gali ir nepadaryti, jei sugebėsime jiems pagelbėti. Žinoma, laistymo sistemų neturime ir drėgmės trūkumo dirvožemiuose nekompensuosime, tačiau (šaknų absorbcinei galiai sumažėjus) aprūpinti augalus mineraliniais elementais galime papildomai tręšdami per lapus. Be to, žinome, kad žieminiai javai ir rapsai jau baigė žydėti ir jų šaknų aktyvumas gerokai sumažėjo, nepriklausomai nuo dirvožemių drėgmės. Pagal šių, iš stepių kilusių, augalų biologinę prigimtį po apsivaisinimo grūdų ar sėklų maitinimas turėtų vykti iš stiebuose sukauptų maistinių elementų. Tačiau ilgamečio selekcininkų darbo dėka javai ir rapsai, kaip ir kiti kultūriniai augalai, iki pieninės brandos tarpsnio imtinai vis dar naudojasi šaknų darbo produktais. Dėl to nieko nėra nuostabaus, kad ši gegužės antrosios pusės ir birželio pradžios sausra dar nėra padariusi pastebimos žalos. Šilti gegužės orai tik pastebimai pagreitino tiek žiemkenčių, tiek vasarojaus augimą bei vystymąsi. Žiemkenčių ir vasarojaus pasėliai bent iki birželio pradžios ne tik nebadavo, bet ir nekentė didesnio troškulio. Žinoma, gegužės sausrą sėkmingai pergyventi padėjo ir per 2016 bei 2017 metus sukauptos didelės drėgmės atsargos dirvose.

Žieminių rapsų pasėlių būklė ir tolesnė priežiūra

Žieminių rapsų pasėlių tankumo rodikliai labai įvairūs. Yra ir stipriai išretėjusių pasėlių (<10 vnt. augalų m-2), tačiau yra ir per tankių – >30 vnt. augalų m-2. Vyrauja pasėliai, kurių tankumas yra tik iki 15-17 augalų kvadratiniame metre, šiek tiek mažiau nei buvo 2016 ar 2017 metais. Žieminių rapsų pasėliuose vidutiniškai viename augale randame nuo 150 iki 300 ankštarų, priklausomai nuo pasėlio faktinės būklės. Vienoje ankštaroje dabar yra 18-22 sėklos. Iki rapsų pjūties jų privalėtų išlikti apie 16-20 vnt. Tai yra normalių parametrų žieminių rapsų pasėlių produktyvumo rodikliai. Jų kūlimo metu derlingumo dydžiai dar priklausys ir nuo faktinės 1000 sėklų masės.

Net ir esant mažesniems žieminių rapsų produktyvumo rodikliams, pasėlių vidutinis derlingumas gali siekti apie 3 t ha-1 sėklų, jei neužmiršime tręšimų per lapus bei ankštaras ir kitų pasėlių priežiūros darbų. Pirmiausiai privalome suprasti, kad birželio mėnesį žieminių rapsų pagrindinis rūpestis yra sėklų išauginimas pagal genetiniame kode užprogramuotus parametrus. Dėl to šiuo laikotarpiu pagrindinė trąša yra karbamidas ir P, K, S trąšos su labai mažais mikroelementų priedais – karbamidas (20-30 kg ha-1) + Yelia NPK (4-5 kg ha-1) + Thiomax Oil (2-3 l ha-1). Taip tręšdami siekiame sudaryti sąlygas maistiniams elementams pasiekti kiekvieną ankštarą. Kiti tręšimo būdai to padaryti negali. Sausros atveju pasėlius tręšiame kas 7-10 dienų. Šie 3-4 papildomi tręšimai sumažins atskirų ankštarų (5-10 vnt.) augale ir sėklų ankštarose (1-3 vnt.) nunykimą ir dar padidins sėklų masę. Taip tręštų pasėlių vidutinis derlingumas sausrų atveju gali padidėti iki 1,0-1,2 t ha-1, o normalių orų sąlygomis – iki 0,6 t ha-1.

Žieminių kviečių pasėlių būklė ir tolesnė priežiūra

Dabartiniu metu vidutinis žieminių kviečių pasėlių tankumas yra labai įvairus (3-6 mln. produktyvių stiebų ha-1). Mūsų skaičiavimai rodo, kad vidutinis jų tankis turėtų būti ne mažesnis nei 4 mln. produktyvių stiebų ha-1, arba 76 % daugiametės normos (5,0-5,5 mln. stiebų ha-1). Žieminių kviečių varpose dabar vidutiniškai yra užsimezgę 35-38 grūdai, kurių iki kūlimo privalėtų išlikti bent 30-35 vnt. Jei 1000 grūdų masės rodiklis siektų 42-46 g, tai ir šiuo atveju prikultume apie 5,5-6,0 t ha-1 grūdų.

Pasėlių tręšimas per lapus aprūpina augalus makro- ir mikroelementais, todėl 7-10 dienų iki minimumo sumažina sausros daromą žalą augalams ir būsimam derliui.

Žinant, kad žiemkenčių pasėliai yra retoki, galima tikėtis aukštesnio tręšimų per lapus efektyvumo. Jie ne tik sumažintų grūdų nunykimo varpose mastą, bet iš esmės padidintų ir vidutinę grūdų masę (iki 45-47 g). O tai leistų prikulti net 6,0 t ha-1 grūdų. Vadinasi, pesimistinės nuotaikos yra per ankstyvos.

Tačiau, jeigu sausra tęsis ilgai, o mes nekeisime agrotechnikos, tai grūdų varpose ar sėklų ankštarose nunykimo pavojus labai padidės. Be to, gali žūti ir silpnesni javų stiebai, o išauginti grūdai būtų mažesnės masės. Kol kas tai - tik grėsmės, jų žalos tikimybę galime realiai sumažinti, padidinę tręšimų per lapus skaičių. Panašiai, kaip žieminius rapsus, taip ir žieminius kviečius papildomai per lapus tręšiame kas 7-10 dienų: karbamido (20-30 kg ha-1) + Yelia NPK (4-5 kg ha-1) + Thiomax Oil (2-3 l ha-1) tirpalu. Mikroelementai reikalingi grūdų augimo energijai padidinti, nes išvengiame minimumo dėsnio pasireiškimo grūdo mityboje. Pasėlių purškimas šiuo tirpalu visiškai aprūpina augalus makro- ir mikroelementais, todėl 7-10 dienų iki minimumo sumažina sausros daromą žalą augalams ir būsimam derliui.

Vasarinių javų papildomi tręšimai

Jų pasėlių būklė birželio pradžioje buvo gera ir tikrai ne blogesnė nei buvo 2015-2017 metais. Tačiau sausra prasidėjo augalams esant labai svarbioje vystymosi fazėje – žiedynų sudėtinių organų formavimosi metu. Po 14-18 dienų prasidės vasarinių javų žydėjimas. Vasariniai augalai įprastai labiau nukenčia nuo sausrų nei žieminiai, todėl vasarojaus pasėliams reikia skirti ir didesnį dėmesį. Mūsų patarimas Jums: pasėlių priežiūros darbus atlikite pagal ūkyje priimtą schemą, tačiau į ją įterpkite 2-3 papildomus tręšimus per lapus karbamido + makro- ir mikro- elementų tirpalais. Galimi įvairūs mišiniai, tačiau visas augalo augimui reikalingas medžiagas galime išpurkšti naudodami maitinamąjį tirpalą: karbamidas (7-10 kg ha-1) + Bratan Foliar NPK 18-18-18+mikro (4-5 kg ha-1) + Thiomax Oil (2-3 l ha-1).

Tręšti per lapus reikia vakare, kad šviečiant intensyviai saulei nebūtų augalų padeginimų. Šį tirpalą galima naudoti ir vasarinių rapsų ar ankštinių augalų pasėliuose, kad užsitęsusi sausra nesumažintų jų būsimo derlingumo.

Mūsų įprastines rekomendacijas rasite šio portalo skyriuje „Auginimo technologijos“.

Apie atskirų rūšių vasarinių javų priežiūrą šį mėnesį rašysime kituose straipsniuose.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122