Kaip toliau rūpintis vasarojaus pasėliais?

2019-05-31 Kaip toliau rūpintis vasarojaus pasėliais?

Pavasarį vasarojaus sėja prasidėjo dar kovo pabaigoje. Po to dėl nepalankių orų sąlygų buvo 10-12 dienų pertrauka ir ji vėl atsinaujino balandžio pirmos dekados pabaigoje – antrosios pradžioje. Tai įvyko savaite anksčiau už daugiametį vidurkį. Kadangi pernai rudenį pasėta daug daugiau žiemkenčių pasėlių, tai šį pavasarį laisvų žemių vasarojui turėjome net apie 20-25 % mažiau nei įprastai. Tad visų rūšių vasarojus buvo pasėtas optimaliu agrotechniniu laiku, parinktos geros kokybės sėklos. Didelis kritulių deficitas užtęsė bei apsunkino sėklų dygimą, bet dėl padidintų išsėjimo normų (4-5 mln. vnt. ha-1) dabar turime optimalaus tankumo visų rūšių vasarojaus pasėlius. Kad sulauktume planuotų derliaus rezultatų, jiems turėtume skirti daugiau dėmesio: purkšti, tręšti ir apsaugoti nuo kenkėjų bei ligų.  

Ekspediciniai tyrimai: kokie šiuo metu pasėlių tankumai?

Gegužės trečios dekados viduryje atlikti lauko ekspediciniai tyrimai rodė, kad vasarinių miglinių javų augalai tuo metu buvo perėję į bamblėjimo augimo tarpsnį. Dabartinis šių pasėlių tankumas yra: 3,0-3,5 mln. ha-1 augalų, o skaičiuojant su šalutiniais ūgliais – 9,50-11,50 mln. vnt. ha-1 stiebelių. Tačiau jų dar laukia du didieji išretėjimo etapai. Pirmiausia, bamblėjimo viduryje, kada nunyksta neįsišakniję šalutiniai ūgliai. Tuomet plaukėjimo pradžioje, kai nunyksta varpų nesuformavę stiebeliai. Kaip rodo praktika, per juos nunyksta apie 30-40 % visų stiebų. Net ir esant tokiems dideliems išretėjimo mastams, javapjūtės pradžioje miglinių vasarinių javų vidutinis tankumas turėtų siekti 5,5-7,0 mln. ha-1 reikšmes.

Pupinių pasėlių, kurių didžioji dalis yra stiebo formavimosi pradžios tarpsnyje (V organogenezės etape), vidutinis žirnių pasėlių tankumas siekia net -0,8-0,95[MP(PU1] , o pupų 0,45-0,55 mln. ha-1. Nors visų pupinių javų šaknynuose jau įsikūrusios gumbelinės bakterijos, yra atskirų augalų, kurie jų neįsileido. Todėl pastarieji ilgainiui nunyks ir pasėliai praretės.

Padidinto tankumo (100-120 tūkst. ha-1) yra cukrinių runkelių bei kukurūzų grūdams pasėliai. Nepaisant nuolatos šį pavasarį ekstremaliai besikeičiančių orų sąlygų, vasarojaus augalai savo augimo bei vystymosi tempais beveik prilygsta daugiamečiams vidurkiams. Tai gera pradžia, siekiant aukštesnių nei 2016-2018 m. būsimo derlingumo vidutinių dydžių.

Numatytam derlingumui pasiekti – papildomi tręšimai

Suplanuotus tikslus galėsime pasiekti, jei pavyks išvengti didesnių klaidų pasėlių priežiūros darbuose. Jų pagrindą sudaro papildomi tręšimai (antžeminiai ir per lapus), pasėlių purškimai pesticidais ir augimo reguliatoriais. Pagal dabartines augalų auginimo technologijas, ypač didelę reikšmę turi tręšimai per lapus. Pastariesiems darbiniai tirpalai sudaromi atsižvelgiant tiek į keliamus šiems tręšimams tikslus, tiek į faktinę pasėlių būklę. Į jų sudėtį šalia maistinių elementų gali būti įtraukti ir pesticidai, ir įvairūs biostimuliatoriai, ir augimo reguliatoriai. Tręšimai per lapus turi daug pranašumų, tai:

  • augalų aprūpinimas maistiniais elementais tada, kada jie yra reikalingiausi – taip reguliuojamas augalų vystymasis bei padidinamas jų imunitetas ligoms;
  • augalų funkcinių sutrikimų ar net susirgimų, išryškėjančių dėl atskirų mineralinių elementų trūkumo augalų mityboje, greitas pašalinimas;
  • augalų pamaitinimas kritiniais vystymosi periodais net tada, kai šaknys dėl įvairių priežasčių nepajėgios iš dirvožemio įsisavinti visų reikalingų mineralinių elementų;
  • tinkamų sąlygų sudarymas mineraliniams elementams pasiekti visus augalo antžeminius organus ir tolygiai juos paskleisti visame jų paviršiuje – taip apsaugoti grūdų varpų ar sėklų ankštarų nunykimą dėl maistinių elementų patekimo į juos sutrikimo;
  • sumažėjusios tręšimo išlaidos ir padidėjęs trąšų efektyvumas;
  • pesticidų priedai darbiniame tirpale padeda operatyviai išspręsti ir augalų apsaugos problemas su mažesnėmis darbo sąnaudomis.

Migliniams vasariniams javams – pakartotinas tręšimas per lapus

Šį pavasarį iš vasarinių miglinių javų daugiausiai pasėta vasarinių kviečių ir miežių. Žemesnio našumo žemėse yra vasarinių kvietrugių ir avižų pasėlių. Nors sėja tęsėsi visą balandžio mėnesį, tačiau daugiau kaip 80 % javų buvo pasėta per pirmąsias šio mėnesio 14-18 dienų (rekordinis rodiklis). Buvo ūkių, kurie sėją baigė anksčiau, buvo ir tokių, kuriuose javų sėja užsitęsė ilgiau. Žinome, kad dauguma ūkių jau yra pirmą kartą nupurškę miglinių vasarinių javų pasėlius herbicidų Biathlon (0,04-0,05 kg ha-1) + Sito Plus (0,1 l ha-1) arba Cleave (0,8-1,0 l ha-1) + augimo reguliatorių Cycocel (0,5-1,0 l ha-1) + mikroelementų kompleksų tirpalais, skatinančiais augalų šaknų vystymąsi. Tą rodo ir gera pasėlių būklė. Šiuo metu minėtų pasėlių augalai yra pasiekę bamblėjimo tarpsnį, kuomet prasideda žiedų sudedamųjų organų formavimasis gemalinių varpelių žiedynuose. O pasėlio fotosintezės produktyvumas (6-8 g m-2 per parą) artimas optimaliam lygiui – jį padidinsite pasėlius pakartotinai patrešę per lapus. Tam rekomenduojame tris preparatų kompleksus. Pirmas – Oligo Brava javams (1 l ha-1) + Wilis NPK (3-5 kg ha-1) + Microfert (1,0 l ha-1) + Thiomax Oil (2-3 l ha-1). Antras pasirinkimas – Starmax Mn (2-3 kg ha-1) + Microfert (1,0  l ha-1) + Oliga Brava javams (1,0 l ha-1) + Magnio sulfatas (3-5 kg ha-1). Trečias variantas – Actifllow MCZ (1 l ha-1) + Wilis NPK (3-5 kg ha-1) + Microfert (1,0 l ha-1) + Thiomax Oil (2-3 l ha-1).

Fungicidai padės apsaugoti nuo ligų

Į purškiamą mikroelementinių trąšų tirpalą būtina įdėti fungicidą naikinantį visas javų ligas. Vasarinių kviečių pasėliai gana tankūs, o dabartinės oro sąlygos – palankios vystytis gausybei ligų. Todėl vasarinių kviečių ir miežių pasėliuose atsiranda miltligės, lapų septoriozės, kviečių dryžligės, rūdžių ir kitų ligų židinių. Vasarinių javų pasėliuose gana anksti galima pamatyti ir įvairių kenkėjų. Dažniausiai sutinkami ieviniai ir javiniai amarai, minamusės, javiniai lapiniai pjūkleliai, lemai (paprastasis ir raudonkrūtinis), tripsai, balniniai gumbauodžiai ir kiti. Dėl to rekomenduojame vasarinių javų pasėlius bamblėjimo pradžioje iki susiformuos antrasis bamblys nupurkšti fungicidų ir insekticidų mišinio tirpalais. Iš fungicidų tinkamiausias Capalo (1,0 l ha-1) + Globaztar (0,3 l ha-1), fungicidų mišinys, sudarytas iš Maredo (0,5-0,6 l ha-1) + Leander (0,3 l ha-1) + Globaztar (0,3 l ha-1). Ypač efektyvus yra fungicidas Priaxor Power Pack: Priaxor (0,4 l ha-1) + Curbatur (0,4 l ha-1). Į darbinį fungicidų tirpalą galima įmaišyti vieną iš insekticidų (Proteus – 0,6-0,75 l ha-1 arba Fastac – 0,2 l ha-1), augimo reguliatorių, mikroelementų ir biostimuliatorių.

Primename, kad lapų dėmėtligė, varpų septoriozė ir varpų fuzariozė pradeda augalus parazituoti nuo žydėjimo tarpsnio (birželio trečia dekada) – apie tai rašysime kiek vėliau.

Kokį fungicidą rinktis pirmam purškimui nuo skirtingų ligų?

Renkantis fungicidą pirmam purškimui nuo vasarinių javų pasėliuose plintančių ligų, svarbu žinoti, kad Capalo skirtas naikinti kviečių dryžligę, lapų septoriozę, varpų septoriozę, miltligę, rudąsias rūdis, stiebalūžę – 1,0-1,3 l ha-1. Purškiama profilaktiškai arba pasirodžius pirmiesiems ligų požymiams, nuo bamblėjimo pradžios iki plaukėjimo pabaigos (BBCH 32-59). Nuo stiebalūžės reikėtų purkšti 1,3 l ha-1 Capalo bamblėjimo pradžioje. Prieš vasarinių miežių tinkliškąją dryžligę, miltligę, rinchosporiozę, smulkiąsias rūdis – 1,0 l ha-1. Vasarinių miežių pasėliuose – tinkliškoji dryžligė, miltligė, rinchosporiozė, smulkiosios rūdys - 1,0 l ha-1. Purškiama pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams arba profilaktiškai nuo bamblėjimo pradžios iki akuotų pasirodymo tarpsnio (BBCH 30-49). Vasarinių kviečių ir miežių pasėliuose plačiai naudojamas ir fungicidas Priaxor Power Pack: Priaxor (0,4 l ha-1) + Curbatur (0,4 l ha-1). Jis skirtas kovoti su lapų, varpų septorioze, kviečių dryžlige, geltonosiomis ir rudosiomis rūdimis, stiebalūže, miltlige, varpų fuzarioze. Tokį pat platų veikimo spektrą turi ir jau daugeliui gerai žinomas fungicidas Viverda (1,25 l ha-1).

Vertinant vasarojaus pasėlių tankumą ir dabartinius orus, galimai susidarys palankios sąlygos pasėlių išgulimui. Tokiu atveju į minėtų fungicidų tirpalą vertėtų įdėti ir augimo reguliatorių Medax Max (0,3 kg ha-1). Bamblėjimo metu vasariniuose javuose iš gilesnio dirvos sluoksnio labai dažnai sudygsta tuščioji aviža. Todėl herbicidus nuo šios vienskiltės piktžolės naudojame vėliau, nei naikinant dviskiltes. Jas geriausiai naikinti su herbicidu Axial 50 ES (0,6-0,9 l ha-1).

Nuo vėliavinio lapo pasirodymo iki plaukėjimo pradžios vasarinių javų pasėlius būtina dar patręšti ir antžeminiu būdu azoto (34-68 kg ha-1) trąšomis, priklausomai nuo prognozuojamo derlingumo dydžio ir dirvožemio našumo. Siūlome šių trąšų duoti ir avižoms bei vasariniams kvietrugiams, nes ir jų pasėliuose tręšimas jomis yra padidinto efektyvumo.

 

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122