Posėliniai (sideraliniai) augalai: gera pradžia - pusė darbo

2018-10-16 Posėliniai (sideraliniai) augalai: gera pradžia - pusė darbo

"Atžalyno" žemės ūkio bendrovė, įsikūrusi Alytaus rajone, šiemet po javapjūtės net 350 hektarų apsėjo posėliniais, arba kitaip tariant, sideraliniais augalais. Pasirinko baltųjų garstyčių ir pašarinių (aliejinių) ridikų mišinį. Bendrovė juos augina ne tik dėl Žalinimo programos reikalavimų, bet ir tam, kad pagerintų savo dirvų struktūrą, praturtintų jas organinėmis medžiagomis. Dėl ankstyvos javapjūtės, ilgo šilto rudens šie metai itin palankūs posėlio auginimui - geltonuojančių žydinčių garstyčių ar kitokių sideralinių augalų plotų galima pamatyti ne viename šalies ūkyje.

poseliniai augalai

Garstyčių ir ridikų mišinys "Atžalyno" žemės ūkio bendrovės laukuose šiemet užaugo itin vešlus. Manoma, kad hektare gali būti net 25 tonos žaliosios masės, kuri spalio pradžioje buvo įterpta į dirvą.

Pasėjo garstyčių ir ridikų mišinį

"Šių metų klimato sąlygos labai palankios posėlio auginimui. Kadangi javapjūtę dėl karštų ir sausų orų pradėjome ir baigėme neįprastai anksti, jau liepos paskutinėmis dienomis į ražienas galėjome įsėti posėlį. Garstyčias su ridikais sėjome įprasta sėjamąja, 15 kg sėklų į hektarą. Prieš tai dirva dar buvo įdirbta noraginiu skutikliu. Sėklas įterpėme 2-3 cm gylyje. Po sėjos šiek tiek palijo, ir to pakako, kad posėlis greitai ir gražiai sudygtų. Vėliau sąlygos augti buvo labai geros, ir dabar turime labai vešlų pasėlį. Gerai, kad sėklas įterpėme, o ne išbastėme pakrikai ant dirvos paviršiaus. Ūkiai, kurie pasirinko pastarąjį būdą, teigė, jog posėlis sudygo prasčiau", - pasakoja "Atžalyno" ŽŪB agronomas Aloyzas Jonikaitis.

Pasak agronomo, dėl Žalinimo programos reikalavimų tokių didelių bendrovės plotų užsėti posėliu nė nereikėjo. Ūkis laiko gyvulius, turi ganyklų - to būtų pakakę žalinimui. Tad sideralinius augalus nutarta išbandyti dėl to, kad šiemet gamta sudarė itin palankias sąlygas jiems pasėti, ir dėl to, kad nuolatos ieškoma būdų dirvų kokybei išlaikyti bei pagerinti.

Šiltas, su lietaus intarpais paskutinis vasaros mėnuo ir rugsėjis lėmė, kad per du mėnesius garstyčios ir ridikai užaugino labai daug žaliosios masės. Spalio pradžioje pasėliai jau žydėjo visu gražumu, netgi jau buvo galima pamatyti užmegztų pirmųjų ankštarų - pats laikas sideralinius augalus įterpti į dirvą.

Agronomas pasakoja, kad tokį didelį kiekį augalinės masės įterpti į dirvą nėra paprasta, juolab, kad nesama daug patirties: "Iš ūkyje turimų įvairaus galingumo ir komplektacijos diskinių skutiklių geriausiai tiko tik vienas." Spalio pirmomis dienomis galingu traktoriumi su vikšrine važiuokle ir šiuo skutikliu posėlinis mišinys įterptas į dirvą. Važiuoti po lauką reikėjo greitai, kad augalinė masė neužkimštų padargo. O skutiklio diskai turi būti tokie, kad didelį kiekį žaliosios masės gerai smulkintų. Kadangi masės daug, ji įterpta iki 8 cm gyliu. Vėliau rudenį agronomas planuoja šiuo laukus dar įdirbti keliolikos cm giliu su noraginiu skutikliu. Pavasarį dirvose, kuriose augintas posėlis, bus sėjamas vasarojus. Planuojama sėti miežius, vasarinius kviečius.

Pagerina dirvų struktūrą, praturtina jas organika

Siekdami įvertinti posėlio auginimo rezultatus "Atžalyno" ŽŪB apsilankė ir sėklas platinančios AB "Linas Agro" specialistai Vilmantas Petrauskas bei Žilvinas Gaudinskas. Apžiūrėję vešlų pasėlį jie skaičiuoja, kad hektare užaugo apie 25 tonas žaliosios masės, arba 2,5 t sausųjų medžiagų.

"Rekomenduojame posėlyje auginti garstyčių ir ridikų mišinį dėl to, jog skirtingų rūšių augalai leidžia vienu metu pasiekti daugiau tikslų. Šiam ūkiui parinkome mišinį, sudarytą iš 70 proc. garstyčių ir 30 proc. ridikų sėklų. Garstyčios užaugina didesnį kiekį antžeminės žaliosios masės. O ilgosios šaknys gali įsiskverbti net iki 2 m gylio ir "pakelti" į viršų mineralines maisto medžiagas, kurias vėliau panaudos po posėlio auginami augalai. Be to, garstyčios pasižymi kaip fitoncidines medžiagas išskiriantys ir dirvos fitosanitarinę būklę gerinantys, nematodų kiekį mažinantys augalai. Tuo tarpu ridikai, nors užaugina kiek mažesnę antžeminę žaliąją masę, bet  suformuoja storą pagrindinę 25-30 cm ilgio šaknį, kuri agresyviai skverbiasi net per sukietėjusį dirvos padą ir tokiu būdu jį suardo. Jeigu ridikus paliekame per žiemą, šaknys suyra, lieka ertmės, į dirvas patenka daugiau oro ir pan. Posėlio augalų šaknys turi teigiamos įtakos dirvos struktūros pagerinimui, oro laidumui, drėgmės režimui, piktžolėtumui mažinimui, stabdomas mineralinių medžiagų išsiplovimas. Suirusi žalioji masė praturtina dirvožemius organinėmis medžiagomis", - apie posėlinių mišinių, sudarytų iš dviejų ar daugiau rūšių augalų, naudą pasakoja produktų vadybininkas V. Petrauskas.

poseliniai augalai

AB "Linas Agro" produktų vadybininkas Vilmantas Petrauskas: "Dėl posėlio auginimo hektare bus sukaupta papildomai apie 36-38 kg azoto veikliosios medžiagos. Jį galės panaudoti kitąmet auginami vasariniai javai. Taigi, didesnis javų derlius bus gautas su mažesnėmis trąšų sąnaudomis."

Atsižvelgiant į dirvos sąlygas, posėliams rekomenduojama sėti iki 25 kg/ha garstyčių arba maždaug tokį pat kiekį jų su ridikais mišinio. Siekiant, kad iki rudeninės vegetacijos pabaigos posėliniai augalai sukauptų kuo didesnį kiekį masės ir gauti maksimalią naudą, svarbu nesuvėluoti juos pasėti. "Linas Agro" specialistai rekomenduoja tą padaryti ne vėliau, kaip iki rugpjūčio vidurio. Žaliąją masę įterpti į dirvas galima tiek rudenį, tiek pavasarį. Pasirinktą būdą lemia konkrečiame ūkyje taikomos technologijos, turima technika, sėjomainos ir pan.

Visais atvejais posėlio augalų sukauptos medžiagos atitenka po jų auginamiems augalams, kurie užaugina gausesnį derlių. V. Petrauskas skaičiuoja, kad dėl posėlio auginimo hektare bus sukaupta papildomai apie 36-38 kg azoto veikliosios medžiagos. Jį galės panaudoti kitąmet auginami vasariniai javai. Taigi, didesnis javų derlius bus gautas su mažesnėmis trąšų sąnaudomis. O bendrovės agronomas pastebi dar vieną teigiamą sideralinių augalų auginimo šį sezoną aspektą - jo manymu, dirvose buvo likę dalis pavasarį išbertų trąšų mineralinių medžiagų, kurių dėl sausros nesugebėjo pasisavinti auginami javai, o dabar šias medžiagas įsisavino posėlis ir tokiu būdu jos nebuvo išplautos, o panaudotos gausesniam žaliosios masės derliui užauginti.

Nori įgyti daugiau patirties

"Atžalyno" ŽŪB deklaruoja apie 2,5 tūkst. ha laukų (kartu su pievomis). Nors bendrovė turi gyvulių, tad yra ir mėšlo, ir srutų, ne visiems laukams jų užtenka. Organinės trąšos pirmiausiai skiriamos netoli fermų esančioms dirvoms, kad nereikėtų toli vežti. O tolimesniuose laukuose paranku auginti posėlius.

"Šiemet matydami, kad yra laiko, nutarėme jį išnaudoti dirvų pagerinimui. Nors ūkyje vyrauja priemoliai, moliai, tačiau humuso juose nėra daug. O posėliniai augalai pasitarnaus ne tik praturtinant dirvas organika, bet ir pagerinant jų struktūrą. Įdomu praktiškai išbandyti šį dirvų kokybės gerinimo būdą. Mums dabar svarbu įgyti patirties dėl posėlio augalinės masės įterpimo. Galbūt kiti metai nebus tokie šilti ir palankūs posėliui augti. Jeigu masės būtų mažiau, galbūt ją verta palikti per žiemą neįterptą. Matome, kad posėlio auginimo būdai, įterpimo laikas priklauso nuo ūkyje taikomų technologijų. Vieno sprendimo visiems atvejams negali būti", - pasakoja A. Jonikaitis.

Agronomas pripažįsta, kad garstyčių ir ridikų sėklos nėra pigios. Tačiau investuoti į posėlius verta, nes jų nauda didelė ir vertinama ne vien tiesiogine pinigine išraiška. Nauda įvairiapusė ir ilgalaikė. Tai ne tik dirvų pagerinimas, bet ir erozijos stabdymas. Posėlis leidžia vadovautis taisykle, kad dirva turi būti kuo ilgiau uždengta augalais. Augalinė danga neleidžia vandeniui (ypač, kai būna liūtys) ar vėjui išnešti (nuplauti, nupūsti) dirvos dalelių.

poseliniai augalai

"Atžalyno" ŽŪB agronomas Aloyzas Jonikaitis patenkintas sėkminga posėlinių augalų auginimo pradžia šiais metais, nes įžvelgia įvairiapusę naudą, tikisi pagerinti ūkio dirvožemius, padidinti būsimą pasėlių derlingumą.

Besidomintis įvairia augalininkystės praktika kituose ūkiuose, tame tarpe - ir užsienio, A. Jonikaitis bendrauja su savo grupioku, kuris dirba pas Vokietijos fermerius. Lietuvis pasakoja, jog vokiečių ūkiuose įprasta kasmet auginti posėlius. Viena vertus, po derliaus nuėmimo yra daugiau laiko iki rudeninės sėjos ir reikia užimtumo ūkių darbuotojams bei technikai. Kita vertus - ilgesnis vegetacijos periodas, todėl pakanka laiko posėliams suvešėti. Kuo ilgiau augalais uždengtos dirvos, tuo geresnė jų būklė. Vokiečiai jau įvertino posėlių naudą. "Atžalyno" ŽŪB agronomas, kaip ir "Linas Agro" specialistai neabejoja, jog jų auginimo praktika išpopuliarės ir mūsų šalyje, ypač po šių metų sėkmingos pradžios. Juolab, kad augalininkystės ūkiuose, ypač tuose, kur nelaikomi gyvuliai, įdiegti ir išlaikyti efektyvias sėjomainas tampa vis sudėtingiau.

 

AB "Linas Agro" informacija