Stichinės sausros pasekmės ir šiaudų mineralizacijos skatinimas

2019-07-23 Stichinės sausros pasekmės ir šiaudų mineralizacijos skatinimas

Birželio pabaigoje ir liepos pirmoje pusėje pagausėjęs kritulių kiekis sustabdė ilgalaikę sausrą Lietuvoje. Oficialiai paskelbta, kad liepos viduryje baigėsi stichinė hidrologinė sausra, kuri savo parametrais ir padaryta žala buvo stipresnė nei praėjusiais metais – išdžiūvo dirvos, nuseko ežerai bei upės, šuliniuose buvo mažai vandens. Tačiau liepos 16 dieną baltarusiai paskelbė, kad vandens lygis Nemune ir Neryje jau pakilo 2–4 centimetrais. Tikriausiai, šis papildomas vanduo jau pasiekė ir mūsų šalį, tačiau sausros pasekmės vis dar aiškiai jaučiamos.

Sausra pakenkė beveik visoms šalies žemės ūkio verslo šakoms

Pirmiausiai sausros įtaką pajuto augalininkystės, sodininkystės bei daržininkystės sektoriai. Vėliau – ir gyvulininkystė mažuose ūkiuose. Juose auginamoms karvėms pritrūko pašarų, nes ganyklose nustojo augti žolė, o kiaulės prarado apetitą dėl per aukštų (28–36 0C) orų temperatūrų. Nors sausra jau baigėsi, jos pasekmes jausime dar ilgai. Labai stipriai sumažėjo paruoštų žolinių pašarų – šieno, šienainio ir ankstyvojo siloso – kiekiai. Ūkiai vis dar tikisi sulaukti gausesnio žolių atolo, be to žada pašarų ruošai panaudoti cukrinių runkelių lapų bei tarpinių pasėlių masę. Todėl šią vasarą pasėkite daugiau tarpinių pasėlių, kurie padės sumažinti javų atsėliavimo žalą ir suteiks daug papildomos žalios masės pašarų gamybai.

Augalininkystės sektoriuje labiausiai nukentėjo žieminiai miežiai, nes sausros smaigalyje jie jau buvo pasiekę pieninę brandą ar vaškinės brandos pradžią. Tuo metu žemė buvo išdžiūvusi iki 15–20 cm gylio, o orų temperatūra siekė 25–35 0C. Dėl šio reiškinio grūdai paprasčiausiai sudžiūvo. Žieminių miežių derlingumo dydžiai vidutiniškai sumažėjo 30–50 %,  priklausomai nuo veislės bei dirvožemių rūšies. Išdžiūvusių grūdų saiko svoris taip pat yra daug žemesnis nei standartinė norma, kas stipriai pažemins jų kokybę. Nukentėjo ir kitų rūšių žiemkenčių pasėliai: rapsų, rugių, kvietrugių ir kviečių. Dabar kuliami žieminiai rapsai. Jų 1000 sėklų masė net 25–35 % mažesnė nei įprastai. Tokiu mastu sumažėjo ir rapsų vidutinis derlingumas bei riebalų kiekis sėklose.

Svarbus šiaudų skaidymo dirvožemyje valdymas

Šią vasarą labai stiprūs varpinių javų šiaudai. Juose susiformavo per daug lignino. Tai gerų bei stiprių šiaudų, tinkamų stogams dengti ar krepšiams pinti, rodiklis. Tačiau tokie šiaudai daug sunkiau mineralizuojasi dirvoje, todėl, jei yra giliau užarti žemėje, gali išlikti nesuirę kelis metus. Jei dirvožemiuose pakanka šilumos ir yra daugiau drėgmės – gali prasidėti rūgimo procesas. Tada išsiskiria daugiau metano dujų, kurios turi stiprių inhibitorinių savybių visiems kultūriniams augalams ir dirvos mikroflorai.

Šiaudų skaidymo dirvožemyje valdymas tampa vis aktualesnis, nes vis dažniau pastebima, kad būtent šiaudai yra geras tarpininkas įvairiems patogenams daugintis ir išlikti dirvožemyje, o vėliau vėl kenkti būsimiems pasėliams. Be to šiaudai yra puikus įvairių maistinių medžiagų šaltinis augalui ir anglies šaltinis humuso formavimuisi dirvoje, jei tik sukuriamos tam palankios sąlygos. Kad šiaudą paverstume humuso statybine medžiaga ir mineralinių medžiagų šaltiniu augalui, po javapjūtės rapsų ir javų ražienos turėtų būti apipurškiamos Biomas Organic mikroorganizmais, kurie skaido šiaudo sudėtyje esantį ligniną ir celiuliozę, iš jų pasisavindami anglį. Išpurškus Biomas Organic, jau pirmais metais didėja humuso kiekis dirvoje, didėja dirvožemio gyvybingumas, drėgmės išlaikymas. Be to, dirvožemyje padaugėja ir mikroorganizmų, kurie išskiria įvairius fitohormonus, skatinančius augalų augimą ir jų produktyvumą. Taip atstatomos natūralios dirvožemio savybės. Biomas organic sudėtyje esantys mikroorganizmai išskiria antibiotines medžiagas, kurios slopina įvairių patogenų aktyvumą, taip sukuriama palankesnė ir saugesnė aplinka įvairių augalų augimui.

Taip pat dirvožemio gyvybingumą didina ir jo struktūrą gerina huminės rūgštys. Tačiau svarbiausia huminių rūgščių funkcija yra surišti dirvožemyje esančias mineralines medžiagas, kurios neišsiplauna, bet yra augalams lengvai įsavinamoje formoje. Todėl kartu su Biomas Organic mikroorganizmais rekomenduojama panaudoti huminių ir fulvo rūgščių produktą Iperen humic (2 l ha-1).

Vertinant agrometeorologines sąlygas pagal hidroterminio koeficiento reikšmes, tik Trakuose ir Elektrėnuose vis dar vyrauja sausringos sąlygos, o pavienėse Kėdainių, Šakių ir Vilniaus apylinkėse fiksuojamas nedidelis drėgmės trūkumas. Likusioje šalies dalyje drėgmės sąlygos jau yra optimalios, kai kur fiksuojamas net drėgmės perteklius. Tai yra optimalios sąlygos Biomas Organic mikroorganizmų produktui panaudoti, kad būtų didinamas dirvožemio derlumas, fitosanitarinės sąlygos bei palankesnės augimo sąlygos tikslinių augalų auginimui. Permainingi orai vis stabdo javapjūtę, bet kartu leidžia apdoroti šiaudų liekanas Biomas organic ir Iperen humic produktų mišiniu ir atlikti skutimą, įterpiant juos į dirvą.

Žinant, kad šią vasarą žieminių javų pasėlių plotai net trečdaliu viršija daugiamečius vidurkius, ir kad šį rudenį, tikėtina, jų taip pat sėsime daugiau, nei numatyta pagal sėjomainų rotacijas, turime problemą ne tik dėl priešsėlių parinkimo, bet ir dėl dirvos dirbimo rekomendacijos. Todėl šią vasarą siūlome tarp atsėliuojamų miglinių javų nenaudoti gilaus arimo, jei šiaudai nebus nurinkti arba bus sėjami trumpalaikiai tarpiniai pasėliai. Šiuo atveju, nukūlus javus, ant ražienų išpurškiame bakterinį preparatą Biomas Organic (100 ml ha-1) + Iperen humic (2,0 l ha-1) ir į dirvą įterpiame kartu su šiaudų liekanomis bei sudygusiomis pabiromis. Be abejo, šiuo atveju po ražienų skutimo, galima pasėti ir tarpinius pasėlius. Juos taip pat sėjame į žieminių rapsų nuskustas ražienas, prieš tai išpurškę minėtą bakterinį preparatą.

 

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122