Svarbiausi augalininkystės darbai spalio mėnesį

2017-10-05 Svarbiausi augalininkystės darbai spalio mėnesį

Spalio mėnesį laukuose darbų paprastai lieka nedaug. Tačiau šių metų itin lietingas ruduo padiktavo savas žemdirbystės taisykles: dalis ūkių nebaigė žieminių kviečių sėjos, rizikuoja ir sėja juos pavėluotais terminais. Daugelis laukų permirkę, todėl komplikuojasi ir rudeninis dirvų arimas. Tad pirmiausiai apžvelkime rugsėjį atliktus darbus, derliaus rezultatus, o po to pasvarstykime, ar dar verta sėti žieminius kviečius, kada arti dirvas.

Apžvelkime derliaus rezultatus

Nors rugsėjo trečios dekados orai buvo saulėti ir praktiškai be lietaus, tačiau galutinai baigti visų rapsų ir javų kūlimą per šį mėnesį mums nepavyko. Rugsėjo pabaigoje Lietuvoje buvo nupjauta 95,1 % grūdinių augalų ir 95,7 % rapsų pasėlių. Remiantis seniūnijų duomenimis, surinktais iš ūkininkų, vidutinis javų (miglinių ir ankštinių) derlingumas tuo metu šalyje buvo 4,3, o rapsų (žieminių ir vasarinių) – 2,9 t ha-1. Rezultatai gana geri, nors žemesni nei 2015 m., bet beveik lygūs gautiems 2016 metais. Be abejo, šie derlingumo rodikliai skirtinguose šalies regionuose yra labai nevienodi tiek dėl žemių našumo skirtybių, tiek dėl kritulių kiekio įvairumo. Antai, Rytų Lietuvos ūkiuose nemaža dalis pasėlių užlieti vandeniu, kitur dirvos yra tiek permirkusios, kad į jas neįvažiuoja kombainai. Šiame šalies regione savivaldybės jau anksčiau paskelbė ekstremalią situaciją, o šią savaitę valdžia ją paskelbė visoje Lietuvoje.

Žinome, kad dauguma skaitančių šį straipsnį žemdirbių mums prieštaraus, bet manome, kad visos šalies mastu 2017 metai augalininkystės verslui buvo gana sėkmingi. Grūdų prikulta daug (>5 mln. tonų). Cukrinių runkelių derlingumai normalūs. Bulvės beveik nukastos visos. Įdomu tai, kad šią vasarą buvo mažesni skirtumai tarp augalų derlingumų dydžių, gautų stambiuose ir smulkesniuose ūkiuose. Lyginant su 2016 metais, šią vasarą stambesniuose ūkiuose javų ir rapsų derlingumai šiek tiek sumažėjo, nes dėl lietingų orų buvo ir daugiau klaidų pasėlių priežiūroje, ir gauti didesni derliaus nuostoliai. Tuo tarpu mažesniuose ūkiuose, kurių bendras pasėlių plotas beveik prilygsta stambių ūkių bendrajam plotui, javų, rapsų ir kitų augalų vidutinis derlingumas buvo netgi didesnis. Taikant tausojančias ar ekstensyvias auginimo technologijas, pagrindinis veiksnys, lemiantis pasėlių produktyvumą, yra dirvožemių drėgmės režimas. O drėgmės trūkumo šią vasarą tikrai nebuvo. Šis reiškinys šiek tiek padidino 2017 m. vasaros pasėlių vidutinio derlingumo šalyje faktinę reikšmę. Miesto gyventojus galime užtikrinti, kad kokybiškos duonos tikrai pakaks.

Sėti kviečius ar nebe?

Sinoptikų duomenimis, spalį bus nuosaikiai šilti, tačiau lietingi orai. Visą šį mėnesį numatoma orų temperatūra tiek dienomis, tiek naktimis tenkins ne tik žieminių javų ir rapsų, bet ir dar laukuose esančių cukrinių runkelių ir kukurūzų biologinius reikalavimus. Dienomis orai įšils iki +10-14 °C, o naktimis bus +4-11 °C. Nors lietingi orai trukdys pasėlių priežiūros darbus, bet mūsų ankstesniame straipsnyje siūlytos žiemkenčių pasėlių priežiūros darbų schemos keisti nereikėtų. Rugsėjo trečią dekadą jau suspėjome daug ką padaryti. Manome, kad ir spalio mėnesį bus nelietingų dienų ir sugebėsime atlikti būtinus priežiūros darbus.

Daugiau rūpesčių turėsime, siekdami įvykdyti žieminių kviečių sėjos planus. O Rytų Lietuvos kai kuriuose ūkiuose tikriausiai žieminių kviečių sėjos planų neįvykdysime, nors stengtis dar kažkiek pasėti reikėtų.

Stengtis reikia, tačiau sėti į „balą“ tikrai neverta. Visiškai pritariame vienos žemės ūkio bendrovės vadovo išsakytai minčiai apie žiemkenčių sėją:tai, kad baigsime sėti žieminius kviečius, net nebegalvojame. Jau praradau ir viltį, nes tokio drėgnumo dirvos iki galutinių žiemkenčių sėjos terminų greičiausiai nepradžius. Juolab žinant, kad tiek, kiek rudenį per dieną prilyja, reikia geros savaitės pradžiūti. Gerai tai, kad žiemkenčiais iki „tvano” spėjome užsėti penkis šimtus hektarų, neužsėti liko planuoti 300 ha. Greičiausiai sėją atidėsime iki pavasario“.

 

Mūsų nuomone, pietinės šalies dalies ūkiuose, jei yra tinkamų sėjai dirvų, žieminių kviečių sėją reikėtų tęsti iki spalio 15 dienos, o kituose regionuose - iki spalio 10 dienos.

Tinklalapyje rapsai.lt vyksta apklausa „Kaip sekasi žieminių kviečių sėja jūsų ūkyje?“. Joje gali dalyvauti visi norintieji. Iki spalio 5 dienos 24 procentai apklausos dalyvių teigė, jog sėją baigė. Maždaug pusę planuoto ploto apsėjo 15 proc. apklausos dalyvių, tiek pat (15 proc.) pasisakė, jog pasėjo maždaug trečdalį planuoto ploto. Net 45 proc. atsakiusiųjų teigė, jog vis dar negali pradėti kviečių sėjos dėl per šlapių dirvų.  

Tačiau Lietuvoje yra įvairių laukų, kai kuriuose jų dirvožemiai pasiruošę priimti sėklas. Jei sėsite spalio pirmoje pusėje, tai didinkite sėklų normas – apie 5 mln. vnt. ha-1 daigių sėklų. Mažinkite sėklų įterpimo į dirvą gylį iki 2,5-3,0 cm. Esame skaitę rekomendacijų, kad šlapiose žemėse pakaktų sėklas įterpti ir 1 cm gylyje. Biologine prasme (sėklų dygimui ir tolesniam daigelių išlikimui) rekomendacija gal ir teisinga. Tačiau tokių pasėlių žiemkentiškumas stipriai susilpnėtų ir, esant žemesnėms orų temperatūroms, augalai neperžiemotų. Mūsų nuomone, pietinės šalies dalies ūkiuose, jei yra tinkamų sėjai dirvų, žieminių kviečių sėją reikėtų tęsti iki spalio 15 dienos, o kituose regionuose - iki spalio 10 dienos.

Siekiant sumažinti trąšų išsiplovimo iš ariamojo horizonto pavojaus lygį, vėlyvos sėjos žieminiams kviečiams prieš jų sėją reikėtų vengti įterpti NPK trąšas su didesniu azoto kiekiu jose.

Reikėtų atsisakyti ir šlapesnių dirvų arimo, nes tokias suarę turėsime problemų pavasarį jas ruošdami sėjai.

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų plėtros ir sėklų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122