Tręšimo ypatumai įvairiose sėjomainų sistemose ir skirtingo našumo dirvožemiuose. II dalis

2019-03-13 Tręšimo ypatumai įvairiose sėjomainų sistemose ir skirtingo našumo dirvožemiuose. II dalis

Šiame straipsnyje pristatysime tręšimo normų sėjomainos laukuose skaičiavimų pavyzdžius, priklausomai nuo dirvožemio našumo ir jo agrocheminių savybių. Skaičiavimų prioritetas priklauso tiek nuo dirvožemių našumo lygio, tiek nuo auginamų augalų pelningumo lygio. Pirmumas skiriamas aukšto našumo (>50 boniteto balų) dirvožemiams ir pelningiausiems augalams. Tokio našumo dirvožemiuose pelningiausia auginti žieminius kviečius, miežius ir rapsus, o iš pavasario sėjos - vasarinius kviečius, cukrinius runkelius, pupas ir salyklo gamybai skirtus vasarinius miežius. Pasirinkime dvi galimas sėjomainų schemas: javų ir rapsų bei cukrinių runkelių ir javų auginimo. Pirmoji schema galėtų būti: žieminiai rapsai; žieminiai kviečiai + posėliniai augalai; vasariniai kviečiai + posėliniai augalai; pupos; žieminiai kviečiai. Antroji schema: cukriniai runkeliai; vasariniai kviečiai + posėliniai augalai; pupos; žieminiai kviečiai + posėliniai augalai. Tikriausiai ir Jūs pritarsite, kad šiose sėjomainos schemose dabartiniu laikotarpiu tikrai nurodyti pelningiausi augalai ir kiekvienas iš jų bus sėjamas po gerų priešsėlių. Ir esant šiai augalų kaitos schemai, yra aukštas tikimybės laipsnis didėti dirvožemių našumui.

Skaičiavimo pavyzdžiai. Skaičiavimams atlikti reikia žinoti: fosforo, kalio ir azoto vidutinius kiekius dirvožemiuose ir jų poreikius vienai tonai produkcijos išauginti. Fosforo ir kalio kiekių reikšmes dirvožemiuose rasite ūkio dirvožemių savybių kartogramose, o azoto kiekius reikia nustatyti kasmet arba naudoti vidutines reikšmes (60-85 kg ha-1).

Trumpai priminsime respublikos dirvožemių kalingumo bei fosforingumo skalę: 1. Labai žemo – iki 50 mg kg-1; 2. Žemo – 50,1–100 mg kg-1; 3. Vidutinio – 100,1–150 mg kg-1; 4. Aukšto – 150,1–200 mg kg-1; 5. Labai aukšto – 200,1–250 mg kg-1; 6. perteklinio – > 250 mg kg-1.

Mūsų skaičiavimų pavyzdyje sėjomainos laukų dirvožemiai - karbonatingi priemoliai, kurių našumas įvertintas 57-62 boniteto balų. Jų fosforingumas yra 155-190, o kalingumas – 144 -175 mg kg-1 ribose. Dirvožemio reakcija pH 6,5-7,1 ribose. Humuso kiekis – 2,19 %. Tačiau drenažo sistema reikalauja renovacijos. Dėl to tikėti dirvožemio našumo buvusiu įvertinimu nereikėtų. Jo dabartinė vertė gali sudaryti 52-57 balus. Tačiau reikia pažymėti, kad atlikus drenažo sistemos renovaciją, padidinus humuso kiekį iki 2,50-2,75 %, o dirvožemio fosforingumą bei kalingumą pakėlus iki 200-225 mg kg-1 lygio, šių laukų dirvožemių našumas gali pasiekti net 65-70 balų, o tai leistų net 30-35 % padidinti vidutinius javų ar rapsų derlingumo dydžius.


Pasėlio prognozuojamo derlingumo skaičiavimas.

Tręšimo normų neapskaičiuosi, jei nežinosi prognozuojamų derlingumo dydžių. Skaičiavimus atliekame pagal šią supaprastintą formulę:

D = N x k,

čia: D - pasėlio derlingumas  t ha-1; N – dirvožemio našumas boniteto balais; k - skaičiavimų koeficientas.

Skaičiavimo koeficientų reikšmės: žieminiams kviečiams – 0,160; vasariniams kviečiams – 0,145; žieminiams rapsams – 0,10; vasariniams rapsams – 0,08; žieminiams rugiams (linijinės selekcijos veislės) - 0,125; žieminiams rugiams (hibridinės veislės) – 0,160 ; žirniams – 0,10; pupoms - 0,11; kukurūzams silosui – 0,80; kukurūzams grūdams – 0,170; cukriniams runkeliams – 1,50; bulvėms – 0,85.

Skaičiuojame: Žieminiai rapsai – D = 55 x 0,10 = 5,5 t ha-1 sėklų;

Žieminiai kviečiai - D = 55 x 0,160 = 8,8 t ha-1 grūdų;

Vasariniai kviečiai – D = 55 x 0,145 = 7,0 t ha-1 grūdų;

Pupos           -             D =  55 x 0,10   = 5,5 t ha-1 sėklų;

Cukriniai runkeliai – D = 55 x 1,50 = 82,5 t ha-1 šakniavaisių;

Paskaičiuoti augalų vidutiniai derlingumo dydžiai ne mažiau kaip 0,85-1,0 tikimybės laipsniu bus pasiekti, jei nebus klimatinių kataklizmų. Tuo tarpu esant palankesnėms orų sąlygoms ir tinkamai pasėlių priežiūrai, derlingumo dydžiai kai kuriuose laukuose gali būti ir didesni: žieminių kviečių galime prikulti apie 10 t ha-1, vasarinių kviečių – apie 8,0, pupų – iki 6,0, o žieminių rapsų apie 6,0, o cukrinių runkelių net 85-90 t ha-1.

 

Tręšimo normų skaičiavimas.

Lietuvoje labiau priimtas balansinis fosforo ir kalio trąšų normų skaičiavimas, nes naudojant šį metodą padarome mažiau klaidų, o ir didelė dalis ūkių arba neturi dirvožemio kartogramų, arba jų galiojimo laikas (5 metai) yra pasibaigęs. Dar didesnes problemas sukelia azoto trąšų normų nustatymas ir, ypač, jas apskaičiuojant pupinėms žolėms ir javams. Dažnai pasitaiko, kad literatūroje stipriai padidinamas gumbelinių bakterijų, įsikūrusių ankštinių augalų šaknyse, darbo našumas. Didesnius azoto kiekius (150-220 kg ha-1) sukaupia tik liucernos ir retkarčiais - raudonieji dobilai. Tačiau tik retais atvejais žirnių ir pupų augalai sugeba iš atmosferos įsisavinti 120-170 kg ha-1 azoto. Net ir tokiu atveju, jei augalai nenaudotų dirvožemyje esančio azoto, tai būtų galima prikulti tik apie 3 t ha-1 žirnių ar pupų. Yra nustatyta, kad ankštinių javų derliuje biologinio azoto nebūna daugiau nei 60 - 70 %, o likusi jo dalis įsisavinama iš dirvožemio ar trąšų. Tokiu atveju, nenaudojant azoto trąšų, žirnių ar pupų net ir aukšto našumo žemėse galima maksimaliai prikulti iki 5,0, o naudojant azoto trąšas – net virš 5,5-6,5 t ha-1. Žemo gumbelinių bakterijų „darbo“ našumo priežasčių yra daug, bet pagrindinis –pupinių javų nesugebėjimas optimaliai išmaitinti gumbelines bakterijas. Dažniausiai jos kenčia nuo fosforo ir mikroelementų stygiaus. Maskvos mokslininkai teigia, kad fosforo tręšimo normos padidinimas 1 kg ha-1, sudaro sąlygas sukaupti apie 2 kg ha-1 biologinio azoto. Ir taip, mūsų nuomone, ankštinius javus reikia tręšti ne tik padidintomis PK trąšų normomis, bet ir duoti azoto trąšų.

 

Azoto trąšų normų skaičiavimas atliekamas pagal formulę:

N = 1,2nD – dn,

čia: N – azoto tręšimo norma kg ha-1; n – suvartojamo derliui išauginti azoto kiekis kg t-1;

D – prognozuojamas derlius t ha-1; dn - dirvožemyje esantis mineralinis azotas kg ha-1.

Cukriniams runkeliams: N=(1,2x2,85x82,5) – 85 = 197,15 kg ha-1; žieminiams kviečiams N = (1,2 x 29,1 x 8,8) – 115 = 222 kg ha-1; vasariniams kviečiams N = (1,2 x 29,1 x 7,0) –75 = 170 kg ha-1; žieminiams rapsams N = (1,2 x 46 x 5,5) – 85 = 219 kg ha-1; pupoms N = 1,2(50,5x 0,6 x5,5) - 85 = 75 kg ha-1. Skaičius „0,6” rodo, kad pupų derliuje simbiotinio azoto būna apie 60 %.

 

Fosforo trąšų normų skaičiavimas atliekamas pagal šią formulę:

P = 1,5pD-0,3dp,

čia: P – fosforo tręšimo norma kg ha-1; p  – suvartojamo derliui išauginti fosforo kiekis kg t-1; dp – judraus fosforo kiekis dirvožemyje;  D – prognozuojamas derlius t ha-1.

Cukriniams runkeliams P = (1,5x1,25x82,5) – (0,3x170) = 100 kg ha-1; žieminiams kviečiams P = (1,5x10,2x8,8) – (0,3x170) = 83,6 kg ha-1; vasariniams kviečiams P = (1,5x10,2x7,0) – (150x0,3) = 62 kg ha-1; pupoms P = (1,5x19x5,5) - (0,3x170) = 105,8 kg ha-1; žieminiams rapsams P= (1,5x18,5x5,5) – (150x0,3) = 108 kg ha-1.

 

Kalio trąšų normų skaičiavimas atliekamas pagal šią formulę:

K = 0,8kD – 0,3dk,

čia: K – kalio tręšimo norma kg ha-1; k – suvartojamo derliui išauginti kalio kiekis kg t-1; D – prognozuojamas derlius t ha-1; dk - judraus kalio kiekis dirvožemyje mg kg-1.

Cukriniams runkeliams K=(0,8x3,01x82,5) – (150x0,3) = 154 kg ha-1; žieminiams kviečiams K = (0,8x19,8x8,8) – (150x0,3) = 95 kg ha-1; vasariniams kviečiams K = (0,8x19,8x7,0) – (150x0,3) = 66 kg ha-1; pupoms K = (0,8x27x5,5) - (0,3 x 150) = 74 kg ha-1; žieminiams rapsams K = (0,8 x 34 x 5,5) - (0,3 x 150) = 105 kg ha-1.

 

Iš skaičiavimų rezultatų matome, kad ir aukšto našumo žemėse, siekiant išauginti stabilius ir didesnius augalų derlingumo dydžius, naudojamos padidintos tręšimo normos (1 lentelė).

 

1 lentelė. Apskaičiuotų tręšimo normų dydžiai skaičiavimų pavyzdyje

Augalai

N

P2O5

K2O

Žieminiai kviečiai

222

84

95

Vasariniai kviečiai

170

62

66

Pupos

75

106

74

Žieminiai rapsai

219

108

105

Cukriniai runkeliai

197

100

154

 

Straipsnio tęsinyje kalbėsime apie NPK trąšų formų parinkimą bei tręšimo laiką ir būdus. Aptarsime ir mikroelementų naudojimą.

 

Andrius Lukoševičius
AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas
Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas
Mob.: 8 698 46122