Vasarinių kviečių pasėliai: kaip formuoti jų tankumą?

2019-11-26 Vasarinių kviečių pasėliai: kaip formuoti jų tankumą?

2009–2019 metų analizės duomenys parodė, kad tų pačių veislių vasarinių kviečių derlingumo dydžiai eiliniuose ūkiuose buvo net 2,2–3,8 t ha-1 mažesni nei kaimyninėse augalų veislių tyrimo stotyse. Pagrindinės šio reiškinio priežastys yra per mažas pasėlio produktyvus tankumas ir per žemas vidutinis varpos produktyvumas gamybiniuose pasėliuose. Todėl 2020 metų pavasarį būtina didesnį dėmesį skirti agrotechninei drausmei gerinti, ypač siekiant pagerinti augalų produktyvumo rodiklius.

Esant dabartinėms grūdų supirkimo kainoms, vasarinių kviečių auginimas tampa pelningas, jei jų vidutinis derlingumas viršija 5 t ha-1 ribą, o auginimo sąnaudos neviršija 650 eurų ha-1. Todėl, siekiant išvengti galimų nuostolių, 2020 metų pavasarį siūlome nesėti vasarinių kviečių į dirvas, kurių našumas žemesnis nei 42 balai. Tuo tarpu žieminius kviečius, kurių šaknų sistemos galia net 20–30 proc. stipresnė, galima sėti į tik 35 boniteto balus viršijančio našumo dirvas. Abiem atvejais žemių reakcija privalo būti ne žemesnė nei pH 5,5.

Pasėlio produktyvaus tankumo formavimas

Šioje srityje nėra paruoštų bendrų rekomendacijų, atsižvelgiant į pagrindinius veiksnius, turinčius tiesioginę įtaką optimaliam pasėlio tankumui. Todėl jo formavimas ir yra viena iš sunkiausių užduočių.

Pirmiausia, privalome žinoti, kokie rodikliai tenkina ir mūsų planus, ir dirvožemio našumą, ir auginimo technologijos intensyvumo lygį. Anksčiau atliktos vasarinių kviečių auginimo 2009–2019 metais praktikos analizės parodė, kad ūkių gamybiniuose laukuose dažniausiai vyrauja pasėliai, kurių tankumas siekia 3,8–4,46 mln. produktyvių stiebų viename hektare. Tuo tarpu skaičiuojant jų tankumą pagal saulės energijos poreikį, gauname 6,25 mln. ha-1, o pagal dirvožemių, kurių našumas viršija 42 balus, gebėjimą išmaitinti ir pagirdyti augalus – 4,5–5,75 mln. ha-1 produktyvių stiebų.

Agronomine ir ekonomine prasme ūkininkus turėtų tenkinti 4,5–5,5 mln. ha-1 pasėlių tankumas, priklausomai nuo dirvožemių našumo. Tokie rodikliai beveik stabiliai leidžia išauginti 5,25–6,5 t ha-1 grūdų – tai užtikrina 150–300 eurų ha-1 pelną. Esant tokiam tankumui, augalams visada pakaks saulės energijos ir iki minimumo sumažės jų išgulimo pavojus dėl saulės energijos stygiaus. Pasėlių išgulimo pavojus pastebimai didina vasarinių kviečių auginimo sąnaudas, nes padidėja įvairių augimo reguliatorių bei pesticidų naudojimas.

Be to, juose lengviau valdyti ir varpos produktyvumo rodiklius – grūdų kiekio varpoje ir 1000 grūdų masės dydžius. Mums tiesiog būtina vengti tokių situacijų, kai pasėlių tankumas viršija aplinkos gebėjimus, juos aprūpinti vandeniu ir maistiniais elementais. Nors augalų mitybos problemas sprendžiame įvairių tręšimų pagalba, dirvožemių našumo lygis turi didelę reikšmę augalų produktyvumo rodikliams. Žinoma, per reti pasėliai taip pat mažina būsimą pelną.

Kaip suformuoti norimą tankumą?

Pirmiausia, reikia turėti aukštos kokybės sėklas. Vasariniai kviečiai yra viena tų augalų rūšių, kurių pasėlių produktyvumas labiausiai susijęs su sėklos kokybe. Jei norime pelningiau ūkininkauti, verta naudoti sertifikuotas sėklas – „KWS Collada“, „Quintus“ ir labai geromis savybėmis pasižyminčią naująją veislę „Flippen“.

Sertifikuotos sėklos pasižymi aukštesniu sėklų lauko daigumu, greitesniu dygimu bei pirminiu augalo augimu. Taip pat yra geriau išsaugojusios genetinę atmintį gerosioms veislės savybėms. Galiausiai, bendras vasarinių kviečių pasėlio derlingumas padidėja 0,45–0,70 t ha-1 – tai ne tik atperka investicijas į sertifikuotų sėklų pirkimą, bet ir padidina kviečių auginimo pelningumą.

Sėklų išsėjimo norma apskaičiuojama pagal formulę: S = 100 (T : K) : L. Čia S – sėklų išsėjimo norma mln. ha-1 daigių sėklų, T – pasėlio tankumas brandos pabaigoje mln. ha-1 (4,5–5,5 mln. ha-1 stiebų),  K –  produktyvaus krūmijimosi koeficientas (1,2–1,75 ribose), L – sėklų lauko daigumas procentais (75–80 proc. ribose). Skaičiavimo pavyzdys: S = 100 (5,5 : 1,5) : 77 = 4,75 mln. ha-1 daigių sėklų.

Toliau mums reikia apskaičiuoti sėklų išsėjimo normą, išreikštą kg ha-1. Turime prisiminti, kad ne visos sėklos yra daigios, todėl į formulę įtraukiame ir sėklų laboratorinio daigumo reikšmę: N = (S x M) : (D : 100). Čia N – daigių sėklų išsėjimo norma kg ha-1,  S – išsėjimo norma mln. ha-1, M – 1000 sėklų masė g,  D – sėklų laboratorinis daigumas procentais. Skaičiavimo pavyzdys: N = (4,75 x 43) : (95 : 100) = 215 kg ha-1 sėklinių grūdų. Sėklų lauko daigumas įprastai būna 85-90 proc., tad skaičiuojant galutinę sėklos išsėjimo normą, būtina įvertinti ir šį rodiklį, kurį lemia dirvos dirbimo kokybė, drėgmės kiekis dirvoje ir sėjos kokybė.

Apie sėjos darbus ir pirminę pasėlių priežiūrą rašysime trečioje straipsnio dalyje.

 

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122