Žieminių javų pasėlių būklė šių metų rugsėjo pabaigoje: kaip taisyti situaciją?

2019-10-02 Žieminių javų pasėlių būklė šių metų rugsėjo pabaigoje: kaip taisyti situaciją?

Šiemet žieminių javų sėja prasidėjo labai anksti – trečią rugpjūčio dekadą. Tada sėjome tik hibridinių veislių žieminius javus (miežių, rugių ir kviečių), tačiau šį rudenį jų plotai nepadidėjo, nors naujausios kartos hibridinės veislės yra ne mažesnio žiemkentiškumo ir aukštesnio derlingumo nei linijinės. Pastarosios buvo pradėtos sėti dar rugsėjo pradžioje, todėl dabar beveik visi jų laukai jau žaliuoja. Seniai turėjome tokios puikios vizualinės būklės žieminių javų pasėlius. Rašome „vizualinės“, nes ir šią vasarą sėjos klaidų išvengti nepavyko.

Pagrindinė klaida – per didelės išsėjimo normos. Nemaža laukų dalis, dažniausiai šeimų ūkiuose, buvo apsėta naudojant 4,5–5,0 mln. ha-1 sėklinių grūdų. Arba, kaip sako patys ūkininkai, sėklų naudota „kaip visada“ – 180–220 kg ha-1, priklausomai nuo sėjos laiko. Kai kurie jų išsėdavo net 4,5–5,5 mln. ha-1 sėklų. Dėl per didelių išsėjimo normų ir dėl geros kokybės sėklų pasėliai dabar atrodo tikrai puikiai. Tačiau tokia pasėlių būklė, esant normalaus režimo orams, spalio pabaigoje daugeliui ūkių gali tapti galvos skausmu. Padėtį gali gelbėti tik anksčiau pasibaigęs rudens vegetacinis periodas – tai prognozuoja ir sinoptikai.

Kartojasi 2018 metų scenarijus

Panašūs atvejai kai kuriuose ūkiuose buvo ir praėjusių metų rudenį. Tada vasara taip pat buvo šilta, kritulių iškrito mažai. Lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvos buvo sausos, todėl bijodami žemo sėklų lauko daigumo, ūkininkai didino sėklų išsėjimo normas.

2018 metų rudenį atlikome žieminių kviečių pasėlių tankumo formavimosi dinamikos gamybinius bandymus. Viename bandymų buvo tokios sėklų išsėjimo normos: 3,5; 4,0; 4,5 ir 5,0 mln. ha-1. Praėjus 20 dienų po sėjos, sudygusių augalų atitinkamai buvo: 2,94; 3,22; 3,55; 3,90 mln. ha-1. Didėjant išsėjimo normoms, šiek tiek mažėjo sėklų lauko daigumo reikšmės.

Tuo tarpu mokslininkai teigia, kad esant intensyvioms auginimo technologijoms, vidutinio ir aukštesnio našumo dirvose po žieminių kviečių sėjos turėtų sudygti apie 2,5–3,0 mln. ha-1 augalų, norint, kad rudens pabaigoje pasėlių tankumas (pagrindiniai stiebeliai + ūgliai) neviršytų 10,0 mln. ha-1. Tai reiškia, kad viename augale būtų susiformavę iki 3 šalutinių ūglių, nes tokio išsivystymo augalai pasiekia maksimalias žiemkentiškumo reikšmes. Mūsų bandyme, išsėjus tik 3,5 mln. ha-1 sėklų, sudygusių augalų kiekis (2,94 mln. ha-1) jau atitiko rekomenduojamus parametrus. Tuo tarpu spalio pabaigoje bandymo variantuose pasėlio tankumas (pagrindiniai stiebeliai + ūgliai) buvo pasiekęs šias reikšmes: 14,56; 15,96; 16,85; 17,88 mln. ha-1. Tai 1,5–1,8 karto daugiau, nei rekomenduojamas bendras pasėlio tankumas rudeninės vegetacijos pabaigoje.

Taigi dėl per didelių sėklų normų ir per ankstyvos sėjos gavome pasėlius iš žemos sausųjų medžiagų koncentracijos (-1grūdų. Padidinę išsėjimo normą nuo 3,5 iki 5,0 mln. ha-1, netekome vienos tonos grūdų. Vadinasi, 2019 metų pavasarinė sausra nebuvo vienintelė žemų šiųmetinių žieminių javų derlingumo dydžių priežastis. Bandymo duomenys dar kartą įrodė, kad vidutinio bei aukštesnio našumo dirvose sėjant anksti, optimalios žieminių kviečių išsėjimo normos turėtų būti ne didesnės nei 3,25–3,75 mln. ha-1, priklausomai nuo dirvos našumo ir sėjos laiko. Pasirinkus kokybiškas sertifikuotas sėklas, išsėjimo norma mažinama apie 10–15 %.

Svarbu pastebėti, kad šį rudenį didesnė dalis stambių ūkių ar bendrovių tikrai tiksliai vadovavosi bendromis rekomendacijomis ir išsėjimo normų nedidino. Rugsėjo pabaigoje jų pasėlių tankumas buvo 2,7–3,3 mln. ha-1 augalų – beveik pasiekęs rekomenduojamą ribą. Be to, ūkininkai darė mažai klaidų pasėlių priežiūroje. Rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje sėti žieminiai javai jau yra pradėję krūmijimosi procesą. Jei spalio orai būtų panašūs į įprastus, šių ūkių žiemkenčių pasėliai pasiektų optimalių parametrų išsivystymo lygį ir pasėlių priežiūra būtų atliekama pagal bendras rekomendacijas.

Kaip pataisyti situaciją?

Siekiant pagerinti dirvožemio savybes ir javų augimo sąlygas, 1–3 lapelių tarpsnis yra optimalus laikas panaudoti biologinį produktą „Biomas Grow“ (0,1 l ha-1). Šio produkto sudėtyje esančios bakterijos geba atpalaiduoti fosforą iš dirvoje esančių netirpių junginių. Taip jis tampa lengvai įsisavinamas augalų. Produktas taip pat fiksuoja atmosferos azotą, todėl nuolatos aprūpina augalus papildomu azoto kiekiu. Bakterijos išskiria įvairius fitohormonus, biostimuliatorius, kurie papildomai skatina augalų augimą bei jų toleranciją nepalankioms augimo sąlygoms. „Biomas Grow“ yra sporų formoje, todėl galima maišyti su įvairiais augalų apsaugos produktais.

Ūkiams, kurie gali atlikti atskirą purškimą mikroorganizmais, rekomenduojama naudoti „Biomas Mineral“, kurio sudėtyje yra bakterijos, intensyviausiai atpalaiduojančios fosforą ir svarbiausius mikroelementus bei labiausiai prisidedančios prie humuso formavimosi ir augalinių liekanų skaidymo. Tačiau „Biomas Mineral“ gali būti maišomas tik su huminėmis rūgštimis „Iperen Humic“ (2,0 l ha-1) arba mikroelementų trąšomis, bet negali būti maišomos su augalų apsaugos produktais.

Vienaskiltes ir dviskiltes piktžoles kviečių pasėliuose 1–3 lapelių tarpsnyje galime sunaikinti panaudoję herbicidą „Legacy Pro“ (2,0 l ha-1). Vienaskilčių piktžolių naikinimas rudenį visuomet yra pigesnis nei pavasarį. Bet svarbu žinoti, kad rudenį daugiausiai žalos javų pasėliams padaro dviskiltės piktžolės, kurios intensyviai konkuruoja dėl šviesos, maisto medžiagų ir slopina javų augalų augimą. Dviskiltes piktžoles nuo 3 lapelių tarpsnio naikiname herbicidu „Ergon“ (15 g ha-1) + „Sito Plus“ (0,1 l ha-1).

Spalio viduryje numatomas orų atšilimas, todėl tuo metu žieminių javų pasėlius patariame patręšti per lapus tirpalu, kurio sudėtyje būtų fosforo, boro, cinko, vario, mangano bei molibdeno. Boras ir molibdenas paskatintų lapuose esantį cukrų pereiti į reproduktyvinius augalo organus ir taip padidintų sausųjų medžiagų koncentraciją juose. Fosforas ir manganas sustiprina krūmijimosi mazgą bei augimo kūgelį ir taip paruošia augalą kokybiškesniam užsigrūdinimo procesui. Cinkas ir varis paskatintų augalų augimą ir jų atsparumą patogenams.

Rekomenduojamas tirpalas javų pasėliams sudaromas naudojant: „Actiflow MCZ“ (0,5 l ha-1) + „Wilis NPK“ (2 kg ha-1) + „Thiomax Oil“ (1 l ha-1). Toks augalų tręšimas per lapus stipriai padidintų žieminių javų žiemkentiškumą bei produktyvųjį krūmijimąsi. Šį tirpalą galima išpurkšti kartu su herbicidu nuo plačialapių piktžolių.

Prisimenant praėjusio pavasario pamokas, ateinantį pavasarį siūlome nuakėti žieminių kviečių pasėlius, vos gamtinės sąlygos leidžia įvažiuoti į dirvą. Akėjimas ne tik supurens dirvos paviršių bei iššukuos susidariusią pelėsio dangą, bet kartu padės išsaugoti drėgmę dirvoje, nes tokiu būdu suardomi kapiliarai, kuriais drėgmė lengvai pasiekia dirvos paviršių ir intensyviai garuoja.   Šiam tikslui geriausiai tiktų ekologiniuose ūkiuose naudojamos akėčios. Ir, pirmiausia, tą reikėtų daryti sėkliniuose pasėliuose.

 

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122