Žieminių kviečių sėjos ypatumai 2019 metų rudenį

2019-09-06 Žieminių kviečių sėjos ypatumai 2019 metų rudenį

Šią vasarą Lietuvoje deklaruota daugiau nei 740 tūkst. ha žieminių kviečių. Rudenį jų pasėti reikėtų ne mažiau nei 2018 metais, nes kviečių auginimas yra pelningesnis už kitų rūšių grūdams auginamus augalus. O ir juos auginti esame gerai išmokę.

Lietuva tapo kviečių auginimo šalimi – tarp ES šalių patenkame į pirmąjį penketuką pagal eksportuojamų kviečių grūdų kiekį. Kritikuojama, kad parduodame neperdirbtus grūdus (žaliavą), o ne iš jų pagamintus produktus. Tačiau kurios šalys ar atskiros kompanijos sutiktų iš mūsų pirkti didesnius kiekius koncentruotų pašarų ar maistinių miltų? Jų – mažai, todėl perdirbtais grūdais belieka prekiauti tik vidaus rinkoje. Be to, ir grūdų eksportui randame rinkas tik dėl dviejų priežasčių: šalies ūkininkai sugeba išauginti aukštos kokybės grūdus, atitinkančius pasaulinių rinkų reikalavimus, ir dėl žemų grūdų supirkimo kainų. Todėl ir toliau verta stengtis išauginti didesnius bei aukštesnės kokybės kviečių derlius, kurių savikaina leidžia pelningai ūkininkauti. Kaip tai padaryti ir į ką kreipti dėmesį?

Veislių pasirinkimas

Būtina kruopščiai pasirinkti veisles, atkreipiant dėmesį į jų suderinimą su ūkio dirvožemio savybėmis, sėjos laiku, derliaus nuėmimo grafiku ir kitomis sąlygomis. Labiausiai pasiteisinusi praktika – kai apie 30 proc. ūkio kviečių pasėlių sudaro ankstyvos veislės, apie 50 proc. pasėlių skiriama vidutinės brandos veislėms ir 20 proc. paliekama vėlyvoms.

Iš ankstyvos brandos veislių siūlome rinktis žinomiausias – „Hylux H“, „Balitus“ ir veislę veteranę „Ada“, kuri iš Lietuvos ūkių nepasitraukia apie 20 metų. Jos ilgaamžiškumo priežastis yra didelė agrotechnikos klaidų tolerancija, dirvožemių savybių padidintam margumui ir kitiems veiksniams. Ši veislė derlinga, jos grūdai – aukštos kokybės. Jei siekiate derlingumo rekordų, sėkite naujausios genetinės kartos veisles, pavyzdžiui, austrišką „Balitus“ arba hibridinę „Hylux H“.

Dažniausiai ūkininkams siūlomos vidutinio brandos ankstyvumo veislės. AB „Linas Agro“ labiausiai vertina Vokietijos selekcijos veislę „Etana“. Šiemet yra išskirtinė galimybė įsigyti „Etana“ veislės sėklas apdorotas beicu „Vibrance Pro“ ir bakterijomis „Biomas Grow“. Dirvožemiuose, kurių našumas viršija 42 boniteto balų, būtina naudoti sertifikuotas sėklas, nes tik aukštesnio našumo dirvožemiuose geriausiai išryškėja jų pranašumas. Būtent dėl geresnės sėklų kokybės ne tik gauname 70–120 eurų ha-1 pelno priedą, bet ir sutaupome laiko sėklinių pasėlių priežiūrai.

Daugelis ūkininkų jau yra išbandę „Etana“ veislės žieminius kviečius – šiuo metu Lietuvoje nėra ryškesnės veislės, galinčios konkuruoti su šia derlingumu bei atsparumu žiemojimui, pasižyminčia veisle.

Taip pat galite pasirinkti ir vos vėlyvesnę veislę „Emil KWS“ arba lietuviškos selekcijos veislę „Kena DS“. Pastaroji taip pat labiau gerbiama šeimos ūkių atstovų, nes yra geriau prisitaikiusi ne ypač sukultūrintoms dirvoms, galimoms agrotechninėms klaidoms. Nepaisant to, iš jų išauga aukštos kokybės grūdai.

Šiemet visų mūsų siūlomų veislių sėkliniai grūdai yra beicuoti naujausiu, dar prekyboje nepasirodžiusiu, beicu „Vibrance Pro“, kuris skirtas apsaugoti nuo ligų, plintančių su sėkla ir per dirvą: pavasarinio pelėsio, dulkančiųjų, kietųjų, stiebinių ir nykštukinių kūlių, daigų septoriozės, pašaknio ir šaknų puvinių, tinkliškosios ir juostuotosios dryžligių.

Jei visgi sėklos ruošiamos ūkyje, tuomet rekomenduojama rinktis jau daugelį metų puikiai žinomą, aukšto efektyvumo beicą „Celest Trio“ (1,5–2,0 l t-1). Siekiant padidinti sėklų lauko daigumą ir tolygumą, prie beico rekomenduojama įmaišyti trąšų kompleksą „Seednergy“ (1,0 l t-1), kuriame specialiai subalansuotos fosforo, kalio, magnio ir cinko trąšos. Jis padeda sėkloms greičiau sudygti ir geriau įsišaknyti, paskatina daigų augimą ir vystymąsi, padeda javams greičiau krūmytis, padidina jaunų augalų atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms.

Siekiant aukščiausių rezultatų, beicuojant sėklas rekomenduojama naudoti „Seednergy“ (1,0 l t-1) + „Biomas Grow“ (0,1 l t-1). Tuomet turėsime labai stiprų efektą sėklos sudygimui ir ilgalaikį efektą augalo augimui ir vystymuisi – tai garantuoja aukščiausią investicijų atsiperkamumą, nors išlaidos siekia vos kelis eurus vienam hektarui.

Sėjos laikas

Agronomijos mokslininkai yra gerai ištyrę žieminių kviečių sėjos laiko klausimą. Anot jų, optimalus žieminių kviečių sėjos laikas yra rugsėjo 10–25 dienos. Taip pat prieita išvados, kad sėjos laiko ankstinimas yra mažesnė blogybė nei jos vėlinimas. Praėjusių metų patirtis parodė, kad rugsėjo 1–15 dienomis pasėti augalai prieš žiemą buvo labai gerai išsikrūmiję, su stipria šaknų sistema, pilnai uždengę žemę.

Tokių pasėlių žiemojimui padidinti rekomenduojama juose sunaikinti piktžoles bei nupurkšti mikroelementinėmis trąšomis, kuriose būtų javams svarbiausi elementai: manganas, cinkas, varis, kalis. Šie elementai skatina augalus efektyviau įsavinti maistines medžiagas ir intensyviau kaupti sausąsias – tai ženkliai pagerina augalų produktyvųjį augimą, atsparumą ligoms, pavasariniam pelėsiui ir žemoms temperatūroms. Žieminių javų pasėliuose krūmijimosi pradžioje rekomenduojama naudoti „Actiflow MCZ“ (0,5–1,0 l ha-1) + „Yelia NPK“ (2,0 kg ha-1).

Išsėjimo normos

Beveik apie 90 % šalies ūkininkų naudoja per dideles išsėjimo normas (apie 4,0–5,0 mln. ha-1) arba 15–25 % didesnes už rekomenduojamas (3,5–4,0 mln. ha-1). Išsėję 3,5 mln. ha-1 daigių sėklų, galite tikėtis, kad sudygs 2,5–2,8 mln. ha-1 augalų ir iki spalio 31 dienos kiekvienas augalas dar suformuos apie 3 šalutinius ūglius.

Taip žiemos pradžioje turėsite 9,5–10,0 mln. ha-1 tankumo pasėlį. Visiškai pakanka, kad pavasarį liktų apie 7,0–8,0 mln. ha-1 gyvų daigų. Čia veikia atvirkštinis dėsningumas: per mažos išsėjimo normos yra mažesnė blogybė nei per didelės. Be to, per tankių pasėlių rudeninė priežiūra būna ženkliai brangesnė, o augalų žiemkentiškumas – mažesnis.

Priešsėjinis tręšimas

Tai viena iš žieminių kviečių bendros tręšimo sistemos dalių. Lenkų ūkininkai vadovaujasi rekomendacija, kad tiksliuosius tręšimo planus ekonomiškai tikslinga sudaryti, jei ūkyje vidutiniškai išauginama virš 8 t ha-1 grūdų. Kitais atvejais tręšimo normos apskaičiuojamos supaprastintais metodais.

Lietuvoje dažnai vyksta diskusijos – kokio dydžio fosforo ir kalio trąšų normas naudoti priešsėjinio tręšimo metu. Vieni siūlo prieš sėją įnešti į dirvą tik apie 40–60 % bendros apskaičiuotos jų normos, kiti mano, kad reikėtų paskleisti visą normą. Aukštesnio nei 45 boniteto balų žemėse galima rinktis abu būdus. Tačiau žemesnio našumo dirvose geresnį trąšų efektyvumą gausime, jei prieš jų sėją išbersime visą apskaičiuotą PK normą. Vienai tonai grūdų (kartu su šiaudais) išauginti skiriama 10–12 kg P2O5 ir apie 15 kg K2O. Azoto trąšų priešsėjinės normos turėtų sudaryti iki 15–25 kg ha-1.

Herbicidai

Būtina prisiminti, kad rudeninis herbicidų naudojimas yra efektyvesnis nei pavasarinis. Siūlome pasirinkti herbicidą „Legacy Pro“ (2 l ha-1) po javų sudygimo. Jei naikinamos tik plačialapės piktžolės ir rapsų pabiros, tuomet reikėtų naudoti herbicidą „Ergon“ (15 g ha-1) su paviršiaus aktyviąja medžiaga „Sito Plus“ (0,1 l ha-1).

Apie žieminių kviečių pasėlių rudeninės priežiūros darbus rašysime kituose straipsniuose.

 

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122