Žieminių kviečių sėjos ypatumai

2008-09-09

Palankūs orai rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje leido ūkininkams užbaigti žieminių rapsų sėją ir pradėti vasarinių rapsų pjūtį. Ūkiai, turintys modernią žemės ūkio techniką bei kvalifikuotus darbuotojus, netgi suspėjo užbaigti vasarinių rapsų pjūtį ir pradėjo žieminių javų sėją. Tiesa, javų pasėta nedaug, todėl reikia aptarti žieminių javų sėjos ypatumus šį rudenį.

Žemdirbiai šiais metais patenkinti lauko augalų derlingumais, tačiau beveik nėra nei vieno, kurį tenkintų dabar galiojančios grūdų supirkimo kainos. Todėl prieš įsibėgėjant žieminių javų sėjai, reikia aptarti kai kurių atskirų javų auginimo agrotechnikos elementų ekonominį tikslingumą.

Pradėkime nuo žemės dirbimo. Jis nėra pigus. Todėl siūlome žemės dirbimą supaprastinti iki tokio lygio, kad jis būtų daug pigesnis, paprastesnis ir, svarbiausia, sudarytų sąlygas ankstyvesnei sėjai. Sėjant žieminius kviečius po rapsų, nuėmus derlių dirva purenama sekliai (iki 5 cm). Sudaromos geros sąlygos piktžolių sėklų ir pabirų sudygimui. Prieš sėją dirbimo gylis priklauso nuo dirvos suspaudimo. Jei dirva nesuspausta, užtenka purenimo 10 – 15 cm gyliu. Jei dirva suspausta, dirbama tokiu gyliu, kad būtų suardytas suspaustas dirvos sluoksnis. Kai kuriuose ūkiuose reikia purenti netgi iki 30 cm gyliu. Visų dirvos dirbimo variantų neišvardinsi, reikia tartis su konsultantais, jie ūkyje įvertins dirvožemio savybes ir rekomenduos žemės dirbimo technologiją.  

Trąšos brangios, ypač fosforo. Esant dabartinėms grūdų supirkimo kainoms ir žinant trąšų atsipirkimą, gauti derliaus priedai neatperka išlaidų fosforo trąšoms ir tręšimui. Atrodytų išeitis paprasta – neskirti javams fosforo trąšų. Tačiau žinoma, kad žieminiai javai, pasėti be fosforo trąšų, ne tik silpnai krūmijasi ir silpniau auga, bet ir praranda imunitetą bei atsparumą nepalankiems žiemos faktoriams.

Sunku pasakyti, kokia bus žiema. Vieni meteorologai pranašauja šaltą, kiti – normalią žiemą. Kaip ten bebūtų, norint padidinti žieminių javų peržiemojimo tikimybę, tręšti fosforu būtina. Be abejo, tręšti reikės  labai sumažintomis trąšų normomis, pirmumą reikia skirianti lokaliniam tręšimui. Visi puikiai žino, kad, sumažinus trąšų normas, būtina ankščiau sėti, naudoti padidintas sėklų normas ir šiek tiek giliau įterpti sėklas.

Pirmoje lentelėje pateikiami optimalūs žieminių javų sėjos terminai skirtinguose Lietuvos klimatiniuose regionuose.

1 lentelė Optimalūs žieminių javų sėjos terminai (mėnuo, diena) skirtinguose Lietuvos klimatiniuose regionuose

A.Šiuliauskas 2008 m.

Klimatiniai regionai

Rajonai

Žieminiai kvietrugiai

Žieminiai rugiai

Žieminiai kviečiai

1

Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Šakių, Vilkaviškio, Varėnos

09.04-19

09.08-23

09.15-30

2

Jonavos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Kelmės, Klaipėdos, Raseinių, Šilalės, Šilutės, Tauragės

09.01-16

09.05-20

09.12-27

3

Akmenės, Anykščių, Joniškio, Kretingos, Mažeikių, Pakruojo, Panevėžio, Pasvalio, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Šalčininkų, Šiaulių, Telšių, Trakų

08.31-09.14

09.03-18

09.10-25

4

Biržų, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Rokiškio, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Vilniaus, Zarasų

08.26-09.09

08.30-09.13

09.05-20

 

Iš 1 lentelės duomenų matyti, kad ankščiausiai sėti reikia pradėti Biržų, Ignalinos, Kupiškio, Molėtų, Rokiškio, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Vilniaus, Zarasų, o vėliausiai – Alytaus, Lazdijų, Marijampolės, Prienų, Šakių, Vilkaviškio, Varėnos rajonuose. Įvertinus sėjos laiko įtaką žieminių kviečių derlingumui kai kuriuose Lietuvos ūkiuose, galima pateikti šiuos duomenis (2 lentelė).

 

2 lentelė. Žieminių kviečių pasėlių plotai ir grūdų derlingumai skirtingo sėjos laiko pasėliuose 2007 m. rudenį

A.Šiuliauskas, 2008 m.

Sėjos laikas

Pasėta kviečių

tūkst. ha

Grūdų derlingumas 2008 m. t ha-1

Ankstyvas, iki rugsėjo 10 d.

15,3

5,91

Optimalus, rugsėjo 10-30 d.

152,2

6,45

Vėlyvas, spalio mėnuo

87,5

5,13

Nors 2007-2008 metų žiema buvo šilta ir kviečių augimas bei vystymasis tęsėsi ne tik rudens pabaigoje, bet ir visą žiemą. Be to, rudenį žieminius kviečius dar suspėta patręšti optimaliomis trąšų normomis, tačiau net ir tokiomis sąlygomis sėjos laikas turėjo esminės įtakos grūdų derlingumui.

Šį rudenį absoliuti dauguma ūkininkų žieminius javus tręš tik minimaliomis trąšų normomis. Norint, kad minimaliai patręšus, žieminių javų išsivystymas iki rudens vegetacijos pabaigos pasiektų biologinius reikalavimus, būtina juos pasėti anksčiau, ir šiek tiek padidinti sėklų normas (3 lentelė).

 

3 lentelė. Žieminių javų sėklų normos (mln. ha-1) skirtingo našumo dirvose esant skirtingam sėjos laikui

A.Šiuliauskas, 2008 m.

Dirvožemių derlumas

Žieminiai kvietrugiai

Žieminiai rugiai

Žieminiai kviečiai

Sėta

09.01-16

Sėta vėliau

Sėta

09.05-20

Sėta vėliau

Sėta

09.12-27

Sėta vėliau

1. Labai nederlingi

5,0

5,5

6,0

6,5

5,25

5,5

2. Nederlingi

5,0

5,5

5,75

6,0

4,75

5,0

3. Žemesnio nei vidutinio

4,5

5,0

5,5

5,75

4,25

4,5

4. Vidutinio

4,0

4,5

5,25

5,5

3,75

4,25

5. Aukšto

3,5

4,0

5,0

5,25

3,25

3,75

6. Labai aukšto

3,5

4,0

4,5

5,0

2,75

3,25

Naudojant mažesnes trąšų normas, augalai priversti didžiąją maistinių elementų dalį paimti iš dirvos, o tai jie gali padaryti tik turėdami stiprią šaknų sistemą. Norint suformuoti pasėlius su optimaliai išsivysčiusiais augalais, būtina parinkti atitinkamas veisles ir aukštos kokybės sėklas. Be to, sumažinus tręšimo normas netinka veislės, skirtos intensyvioms technologijoms. Pasirenkant veisles reikia pasitarti su konsultantais. Sėklas geriausia būtų pirkti iš specializuotų sėklininkystės įmonių. Tačiau jos brangios. Todėl nusprendus sėti savame ūkyje užaugintas sėklas būtina skirti didesnį dėmesį sėklų paruošimui sėjai. Pirmiausia sėklas reikia sukalibruoti pagal jų stambumą, stambesnės sėklos visada užtikrina aukštesnį derlingumą (4 lentelė).

4 lentelė. Žieminių kviečių grūdų stambumo įtaka sėklinėms grūdų savybėms

                                                                                                      LŽŪU Bandymų stotis

Sėklinių grūdų frakcijos

1000 grūdų masė

 g

Laboratorinis daigumas

%

Lauko daigumas

%

Gautas derlingumas,  

t ha-1

1. 2,21-2,60

45,3

98,7

88,0

7,21

2. 2,61-3,00

49,5

98,2

91,3

7,64

3. Frakcijų mišinys

47,1

98,4

88,4

7,19

Kartais galvojama, kad užtenka pasirinkti perspektyvią veislę ir aukštos kokybės sėklas. Tačiau patirtis rodo, kad labai svarbu augalus apsaugoti nuo ligų. Sėklų beicavimas apsaugoja augalus nuo labai pavojingų ligų (pavasarinio pelėsio, tifuliozės, javaklupės, stiebalūžės, pašaknio ir šaknų puvinių). Ypač pavojingos pašaknio ligos. Jos pažeidžia šaknis bei krūmijimosi mazgą. Dėl to gali žūti dalis daigų, sumažėti produktyvus krūmijimasis, atsirasti tuščiavarpiškumas bei pablogėti derliaus kokybė. Ūkininkų nuomone, geriausiai nuo ligų apsaugoja beicai Maxim, Maxim Star arba jų mišinys. Vis dažniau naudojamas Maxim ir Chambel mišinys. Tarp ūkininkų populiarūs ir beicai Bariton, Baytan universal, Kinto.

Jei pasiteisins kai kurių meteorologų prognozės apie būsimą šaltą žiemą, tai reikia suformuoti stiprų krūmijimosi mazgą. Tyrimais nustatyta, kad šaknų ir krūmijimosi mazgo stiprumui įtakos turi mikroelementai. Jau kelinti metai beicuojant sėklas naudojamas mikroelementų kompleksas Primseed. Beicai kartu su mikroelementais augalus apsaugoja ne tik nuo ligų, bet didina augalų atsparumą nepalankioms augimo sąlygoms. Be sėklų paruošimo sėja taip pat turi įtakos šaknų formavimuisi.

Jau minėjome, kad lokalus tręšimas visada stiprina tiek šaknų sistemą, tiek krūmijimosi mazgą. Jei ūkyje nėra sėjamosios su lokaliniu trąšų įterpimu, tai trąšas į dirvą reikia įterpti ne sekliau kaip 6-8 cm.

Didelę įtaką žieminių javų rudeniniam augimui turi pasėlių piktžolėtumas. Daug kartų laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ rašyta apie piktžolių žalą žieminiams javams rudenį. Todėl 2008 m. rudenį žiemkenčius būtina nupurkšti herbicidais. Kokią įtaką turi rudeninis žieminių javų purškimas herbicidais, matyti iš duomenų, pateiktų 5 lentelėje.

Naudoję herbicidus 2007 m. rudenį, neabejoja jų efektyvumu. Nemaža patirtis sukaupta žieminių kviečių pasėliuose rudenį naudojant herbicidą Logran. Panaudojus Logran sunaikinami garstukai, prikertės žvaginės, dirvinės čiužutės, rapsai, ramunės ir daugelis kitų. Herbicidą panaudojus tinkamu laiku sunaikinamas ir kibusis lipikas. Jei pasėlyje yra dirvinių smilguolių, jas taip pat galima sunaikinti rudenį panaudojus herbicidą Boxer. Svarbiausia, kad jis puikiai dera su herbicidu Logran. Herbicidą Boxer galima naudoti ir su herbicidu Flight (Flaitu).

 

5 lentelė. Žieminių kviečių purškimo herbicidais įtaka grūdų derlingumui, t ha-1

A. Šiuliauskas, 2007-2008 m.

Purškimo variantai

2007 m.

2008 m.

Nepurkšta

4,07

3,60

Purkšta rudenį

4,72

6,25

Purkšta pavasarį:

- optimaliu laiku

- pavėluotai

4,50

4,23

6,04

5,40

Iš pateiktų 5 lentelėje duomenų matyti, kad 2008 m. vasarą piktžolės daug labiau neigiamai veikė žieminių kviečių augimą bei derlingumą nei 2007 m. Tai galima paaiškinti specifinėmis praėjusios žiemos sąlygomis, kada išliko visos piktžolės. Matyti ir herbicidų purškimo rudenį pranašumas prieš purškimą pavasarį. Jei herbicidai pavasarį žiemkenčių pasėliuose išpurškiami laiku, tai herbicidų efektyvumo skirtumas tarp rudeninio ir pavasarinio naudojimo būna nedidelis. Tačiau  ūkininkai dėl įvairių priežasčių visada vėluoja pasėlių purškimą herbicidais. Įsitikinę, kad 0,85 t ha-1 grūdų derliaus priedas, gautas herbicidus purškiant rudenį, lyginant su pavėluotu purškimu pavasarį yra svarus argumentas pasirenkant herbicidų purškimą rudeninį.

LŽŪU Agronomijos fakultetas:

Prof. Albinas Šiuliauskas,

Doc. Vytautas Liakas