Žieminių rapsų sėjos ypatumai šiemet: kaip sėti, kad augtų

2019-08-07 Žieminių rapsų sėjos ypatumai šiemet: kaip sėti, kad augtų

Gerai žinoma, kad žieminių rapsų auginimo versle svarbiausias uždavinys – pasiekti jų aukštą žiemkentiškumą, nes neperžiemojimo atveju nubraukiamos visos rudenį ūkininkų įdėtos pastangos ir patiriamas apie 125 eurų ha-1 nuostolis. Kaip to išvengti? Derėtų atkreipti dėmesį į šiuos žieminių rapsų sėjos aspektus.

Veislės

Ypatingai svarbu auginimui pasirinkti gerai žiemojančias veisles, pasižyminčias padidintu žiemkentiškumu bei derlingumu. Ūkininkai dažnai naudoja Factor KWS“, „NK Technik“, „Pantheon“, „SY Medal“, „SY Alister“, „Umberto KWS“, „Kuga“, „Visby“, „Garou ir kitas, panašias savybes turinčias, veisles.

Sėjant anksti, geri derliaus rezultatai gaunami pasirenkant ir linijinės selekcijos žieminių rapsų veisles „Cult“ arba „Minotaur. Švaraus lauko technologijai skirtos veislės yra „Duplex CL H“ ir „DK Implement CL H“. Daugelis ūkininkų praėjusį rudenį jau buvo pasėję „Duplex CL H“ veislės rapsų, kurių derliaus rezultatai net šiais – sausrų – metais buvo geri.

Žemesnio našumo dirvožemiuose taip pat galima pasiekti aukštesnius rapsų derlingumo dydžius, jei sėjai pasirenkama „NK Technik H“ veislė, kuri tinka ir našioms žemėms. Rūgščiose dirvose, kuriose yra didelė šaknų gumbo išplitimo galimybė, neabejotinai reikėtų rinktis tas veisles, kurios yra atsparios šiai ypač pavojingai rapsų augalų ligai. Veislių atsparumu šaknies gumbui jau įsitikino ūkiai, kurie augino „SY Alister H“ ir „Mentor H“ veisles.

Sėjos laikas

Šiais metais kaip niekada anksti prasidėjusi ir sparčiai vykstanti javapjūtė suteikia galimybę, visus žieminius rapsus pasėti optimaliu laiku (rugpjūčio 5–25 d.). Daugiausiai derlingumo nuostolių atnešanti žieminių rapsų auginimo agrotechninė klaida – jų sėjos laiko vėlinimas. Laikoma, kad tai sukelia daug didesnius nuostolius, nei rapsų sėja, vykdoma anksčiau optimalaus laiko ribos.

Šią vasarą Lietuvoje ilgai vyravo sausra, išdžiovinusi tiek augalus, tiek dirvožemius. Nors karštų orų periodas seniai baigėsi ir jau buvo nemažai kritulių, jų nepakako, kad drėgmės atsargos dirvožemiuose po ilgalaikės sausros būtų visiškai atstatytos. Todėl rugpjūčio pradžioje, kai liko mažai laiko iki rapsų sėjos pradžios, kai kurių laukų dirvožemiuose net stipriai trūksta drėgmės.

Vyrauja taisyklė, kad žemesnio našumo arba sausesniuose dirvožemiuose žieminių rapsų sėja ankstinama, o kituose yra laikomasi sėjos grafiko: pirmiausia, sėjamos linijinės selekcijos veislės, o po to – hibridinės. Reikėtų dėmesį atkreipti ir į sinoptikų prognozes, jog šis rugpjūtis Lietuvoje bus šiek tiek šiltesnis ir drėgnesnis nei įprastai. Todėl nėra didesnės priežasties bijoti dabar perdžiūvusių žemių ir dėl to keisti ruošimosi sėjai darbų schemos arba laiko.

Dirvožemio paruošimas sėjai

Beveik kiekvienas ūkininkas turi savo priešsėjinio žemės dirbimo sistemą, kuri priklauso nuo priešsėlių rūšies, dirvožemių granuliometrinės sudėties, turimos technikos savybių bei jos kokybės ir, žinoma, nuo ūkininko verslo filosofijos. Manome, jog šią vasarą sėja vyraus optimaliu laiku patręštose ir nuskustose ražienose arba, atskirais atvejais, sekliai (<15 cm) suartose dirvose. Paprastai dirvos ariamos, jei priešsėliniai pasėliai buvo išgulę ir kombainai paliko daug nesusmulkintų šiaudų.

Priešsėjinis tręšimas

Remiantis esamomis rekomendacijomis, vidutinio ar aukšto našumo žemėse, siekiant išauginti vidutinį 4,0–5,5 t ha-1 žieminių rapsų derlių, metinė jų tręšimo norma privalo būti apie N175-200P80-100K120-150S50. Skaičiuojant fiziniu svoriu, prieš rapsų sėją reikėtų išberti 350–400 kg ha-1 NPK 5-21-36 arba panašaus santykio kitų NPK trąšų. Tačiau žemo našumo dirvožemiuose per aukštos tręšimo normos (ypač azoto trąšomis) ekonomiškai nepasiteisina.

Žinoma, tręšimo normų dydis kiekviename lauke tiesiogiai priklauso tiek nuo planuojamo išauginti derlingumo dydžio, tiek ir nuo konkretaus lauko dirvožemio agrocheminių savybių. Azoto trąšų normos dar yra tikslinamos pavasarį, po pasėlių būklės įvertinimo, vegetacijai atsinaujinus.

Jei rudenį, prieš rapsų sėją, yra naudojamas skystas mėšlas (srutos), jame esančio azoto efektyvumui užtikrinti privaloma naudoti azoto stabilizatorių „Vizura“ (1,0–2,0 l ha-1). Skystą mėšlą naudojant kartu su šia medžiaga, azotas dirvoje išsaugomas ilgiau, todėl jį sėkmingai gali sunaudoti vėliau intensyviai augantys rapsų augalai. Kartu dirvoje yra didesnė azoto amonio, kurį augalai taip pat įsisavina per šaknis, koncentracija. O svarbiausia, azoto amonį pasisavinę augalai sunaudoja kur kas mažiau energijos formuodami organinius junginius. Todėl augalai yra kur kas stipresni ir auga greičiau.

Sėklų išsėjimo normos

Jų dydis tiesiogiai priklauso nuo planuojamo pasėlio tankumo, nuo sėjos darbų ir naudojamų sėklų kokybės. Atliktų ilgamečių ekspedicinių tyrimų duomenys rodo, jog didžiausi žieminių rapsų, auginamų pagal tiksliąsias intensyvias technologijas, sėklų derlingumo dydžiai derliaus nuėmimo metu gaunami tokio našumo žemėse:

  • labai aukšto našumo žemėse – 5,0–6,5 t ha-1 sėklų ir, esant pasėlio tankumui, 0,22–0,25 mln. ha-1 augalų;
  • aukšto našumo žemėse – 4,5–6,0 t ha-1 sėklų ir 0,2–0,23 mln. ha-1 augalų;
  • vidutinio našumo žemėse – 4,0–5,5 t ha-1 sėklų ir 0,18–0,22 mln. ha-1 augalų;
  • žemesnio nei vidutinio našumo žemėse – 3,5–5,0 t ha-1 sėklų ir 0,15–0,2 mln. ha-1 augalų.

Tačiau visi žinome, kad mažėjant dirvožemių našumui, didėja augalų nunykimo procentas jų vegetacijos metu. Verta prisiminti ir tai, kad per daug tankiuose pasėliuose beveik visada susiformuoja silpnesni augalai, kurie yra ir žemesnio žiemkentiškumo, ir mažesnio produktyvumo.

Atsižvelgus į visus faktorius, aukšto našumo žemėse išsėjimo norma turėtų būti ne mažesnė kaip 0,4–0,45 mln. ha-1 pilnaverčių sėklų, o vidutinio ir žemesnio našumo žemėse – 0,45–0,5 mln. ha-1.

Herbicidų ir insekticidų naudojimas

Geriausią efektą gauname, kai naudojame dirvinius herbicidus po rapsų sėjos. Galimi keli variantai: „Butisan Star (2,0–2,25 l ha-1); Brasan“ (1 l ha-1) + „Teridox“ (1 l ha-1) arba „Butisan Avant“ (2,0–2,5 l ha-1).

Jeigu sėjos metu dirvos buvo išdžiūvusios, herbicidus naudojame sudygusių augalų pasėliuose. Šiam tikslui tinka „Butisan Star (2,0–2,25 l ha-1) arba „Butisan Avant (2,0–2,5 l ha-1). „Clearfield“ technologijos rapsų veislėmis apsėtiems laukams 3–5 lapelių tarpsnyje naudojama: „Cleravo“ (1,0 l ha-1) + Butisan (1,0 l ha-1) + Dash (1 l ha-1).

Miglinių šeimos piktžoles, įskaitant ir sudygusias javų pabiras, naikiname herbicidais „Fusilade Forte“ (0,6–1,0 l ha-1) arba „Zetrola“ (0,5–1,0 l ha-1).

Jeigu rapsams dygstant ir toliau būtų sausi, šilti orai, gali kilti spragių invazijos į pasėlius pavojus. Su jomis kovojame rapsų dygimo pradžioje, pasėlius nupurškiant „Fastac“ (0,2 l ha-1) + „Microfert“ (1,0 l ha-1).

Rapsų augalams dygstant ar sudygus, prasideda optimalus laikas, skirtas naudoti bakterijų preparatus,  skatinančius dirvožemio gyvybingumą: „Biomas Grow“ (0,1 l ha-1), „Biomas Mineral“ (0,1 l ha-1) ar „Biomas Universal“ (0,1 l ha-1) mišinyje su huminėmis ir fulvo rūgštimis „Iperen Humic“ (1,0–2,0 l ha-1).

Panaudojus šiuos bakterijų preparatus, kuriamos palankesnės sąlygos augalų augimui – sukuriama geresnė aplinka mitybai mineralinėmis medžiagomis, o augalas skatinamas formuoti galingesnę šaknų masę bei auginti didesnę antžeminę dalį su daugiau busimų šakų užuomazgų. Bakterijos padeda lengviau pasisavinti maisto medžiagas, išskiria įvairius hormonus, kurie skatina augalo natūralius augimo ir vystymosi procesus. Nepaisant tiesioginio bakterijų poveikio augalui, jos gerina ir dirvožemio struktūrą, didina humuso kiekį, atstato natūralias dirvožemio savybes.

Apie žieminių rapsų pasėlių tolesnę rudeninę priežiūrą rašysime rugsėjo mėnesį.

 

Andrius Lukoševičius

AB „Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas

Mob.: 8 686 56652

 

Prof. Albinas Šiuliauskas

Mob.: 8 698 46122