Demo 2012-2013 m.

Važiuodami Via Baltica automagistrale iš Panevėžio į Kauną ar atgal, jau įpratome matyti iškabas su žemės ūkio augalų veislių pavadinimais. Ūkininkaujantiems jos sako, kad čia vykdomi gamybiniai eksperimentai,  išbandomi techniniai sprendimai, kurių rezultatais norima pasidalinti su žemės ūkio specialistais.

2012 - 2013 m. sezoną Panevėžio rajone vėl įrengtuose demonstraciniuose pasėliuose vykdoma žieminių kviečių atsėliavimo programa. Šį rudenį Aukštadvario žemės ūkio bendrovei priklausančiame lauke vėl buvo pasėti žieminiai kviečiai (primename, kad pernai auginti 8 laukeliai žieminių kviečių, 1 laukelis žirnių bei 3 laukeliai vasarinių kviečių). Nemaža dalis ūkininkų dėl rinkoje paklausių augalų rūšių stokos yra priversti atsėliuoti javus - auginti juos tame pačiame lauke 2 ar net 3 metus iš eilės. Nors visi puikiai žinome, kad atsėliavimas ne tik mažina augalų derlingumo potencialą, didina ligų, piktžolių bei kenkėjų išplitimo riziką, tačiau apie 35 proc. javų pasėlių Lietuvoje vis tik yra atsėliuojama.

Priešsėjinis atsėliuojamų pasėlių žemės dirbimo būdas kiekviename ūkyje yra pasirenkamas priklausomai nuo ūkio strategijos (ariminis/beariminis žemės dirbimas), turimos žemės ūkio technikos ir laiko, per kurį turi būti paruošiama dirva sėjai. Mūsų duomenimis, apie 50 proc. atsėliuojamų javų pasėlių yra sėjama į suartą dirvą ir apie 50 proc. į skustą dirvą. Todėl bandymų lauke žieminiai kviečiai pasėti į skirtingai apdirbtą dirvą - pusė lauko į skustą, kita pusė - į suartą dirvą. Tai dar vienas eksperimentas, leisiantis palyginti augalų vystymąsi ir augimą skirtingai paruoštoje dirvoje, įvertinti žemės dirbimo įtaką ligų, kenkėjų ir piktžolių paplitimui bei derlingumo rezultatams atsėliuojamuose pasėliuose.

Žieminiai kviečiai pasėti 2012 m. rugsėjo 25 d. Sėjos gylis 3,5 cm. Prieš sėją išberta NPK 7-18-36 - 400 kg/ha. 

Sėklos kokybiniai rodikliai

Veislė Sėklos
daigumas, %
1000 grūdų
masė, g
Sėjos norma,
mln./ha
Sėklos norma,
kg/ha 
Ada 95 39,5 4,5 187
Rigi 97 42,2 4,5 196
Mulan 95 44,9 4,5 213
Famulus 96 47,3 4,5 222
Kovas DS 96 50,5 4,5 237
Zentos 94 39,4 4,5 188

Demo lauko technologinė lentelė

Plotas

8,8 ha

 

Žemės dirbimas

2012 08 07                        

2012 09 25

Skutimas lėkštiniu skutiku – 10 cm gyliu

Germinavimas – 8 cm gyliu

Sėja

2012 09 25

Sėjos gylis – 3,5 cm

Tręšimas

2012 09 25                            

2013 04 29

2013 05.23

NPK 7-18-36 - 400 kg/ha (išberta ant dirvos).

NP 33-3 – 300 kg/ha

NP 33-3 – 250 kg/ha

Augalų apsauga

2012 08 22

 

 

 2013 05 09

 

 2013 05 14

 

 

 2013 05 24

 

 

 2013 06 08

 

2013 07 03

Glyphogan 360 SL  – 4 l/ha (prieš germinavimą ant sudygusių pabirų ir piktžolių).

Cycocel - 0,8 l/ha + Microfert – 1,0 l/ha + Wuxal Top P – 2 l/ha.

Lintur – 0,17 l/ha + Axial – 0,8 l/ha + Mezzo – 0,01 kg/ha + Microfert – 0,6 l/ha.

Capalo – 1 l/ha + Bumper – 0,2 l/ha + Moddus – 0,25 l/ha + YaraVita Gramitrel – 2 l/ha.

Viverda - 0,8 l/ha + Juventus - 0,7 l/ha + Eforia - 0,4 l/ha.

Karbamidas - 20 kg/ha.

Pastaba: Pasėlių priežiūros darbai atlikti vienodai ir tuo pačiu metu abiejuose žemės dirbimo fonuose, kaip nurodyta Demo lauko technologinėje lentelėje.

Žieminių kviečių, sėtų į skustą dirvą derliaus rezultatai

Rodikliai Javai atsėliuojami sėjant į skustą dirvą
Ada Rigi Mulan Famulus Kovas Zentos
Derlingumas įsk. svoriu t/ha * 6,14 5,10 4,17 5,56 4,73 4,46
Kokybiniai rodikliai (Infratek):  
drėgmė, % 12,70 13,70 12,70 12,50 11,80 12,00
baltymai, % 13,70 14,30 14,30 15,90 14,30 15,60
glitimas, % 27,50 28,10 27,40 32,10 27,00 32,70
sedimentacija, ml 54,40 56,00 54,30 69,30 56,50 69,30
krakmolas, % 66,80 66,00 63,60 63,60 62,70 64,00
hektolitro masė, kg/hl 78,30 73,00 66,70 66,40 62,70 75,10
1000 grūdų masė, g 39,06 36,90 36,01 36,99 36,84 41,52
Kokybės klasė I I IV IV IV I
* drėgmė 14 %, šiukšlės 1 %            

Išvados:

  1. Auginant atsėliuojamus javus, kai dirvos dirbimas yra tik skutimas, dirvos paviršiuje lieka palyginti didelis kiekis šiaudų su visu asortimentu ligų, buvusių pasėlyje praėjusio sezono metu. Stebint tokius pasėlius dar iš rudens ant šiaudų liekanų yra pastebimas įvairių ligų židinių plitimas. Pavasarį, esant palankioms oro sąlygoms augalų augimui, o kartu ir ligų plitimui, dar rudenį susiformavę ligų židiniai išplinta labai sparčiai ir jų pasireiškimas ant augalų yra intensyvesnis nei įprastai. Toks staigus ir intensyvus ligų išplitimas pažeidžia gilesnius augalų lapų ir stiebų audinius, taip padarydami didelę bei negrįžtamą žąlą augalams, kuri labai įtakoja augalų derlingumo bei derliaus kokybės sumažėjimą.
  2. Atsėliuojant javus, vienas iš pagrindinių uždavinių turi būti savalaikis, efektyvių augalų apsaugos priemonių panaudojimas, užtikrinantis ligų židinių sunaikinimą. Vadinasi, auginant atsėliuojamus javus, būtina iš anksto sudėlioti augalų apsaugos priemonių panaudojimo programą ir suplanuotus produktus panaudoti ligų plitimo pradžioje, kad išsaugotume sveikus augalus. Tik taikant intensyvias augalų apsaugos priemones, galime tikėtis turėti sveikus pasėlius, kurie suformuos ir subrandins planuojamą bei aukštos kokybės derlių.
  3. Atsėliuojamuose laukuose sėjama javų sėkla turi būti beicuota efektyviausiais rinkoje beicais, nes didžiausia ligų koncentracija yra viršutiniame dirvos sluoksnyje, kuriame ir įterpiama sėjama sėkla.
  4. Bandymo rezultatai parodė, kad laukiant ligų išplitimo pasėliuose ir tik tada naudojant augalų apsaugos priemones, augalai negrįžtamai yra pažeidžiami ligų, vėliau augalai yra silpnesni ir jautresni pakartotinai plintančioms ligoms, lėčiau įsisavina maisto medžiagas, sunkiau toleruoja nepalankias augimo sąlygas ir formuoja mažesnį derlių. Negana to, augalai formuoja mažesnes varpas, o suformuotų grūdų varpose nepajėgia pilnai užpildyti, todėl dažnai grūdai būna smulkūs bei žemos kokybės. Kaip matome iš bandymo rezultatų Famulus, Mulan ir Kovas veislės grūdų kokybė yra žema būtent dėl smulkių grūdų, kas ir nulėmė žemą hektolitro masę.
  5. Atsėliuojant į skustą dirvą, dažnai dideliu kliuviniu tampa ant dirvos paviršiaus likę šiaudai, kurie trukdo kokybiškai pasėti, dėl to pasėliai sudygsta netolygiai ir sunku prognozuoti būsimą pasėlių tankumą. Taip pat riboja dirvinio veikimo herbicidų panaudojimo galimybę, nes ant dirvos paviršiaus esantys šiaudai absorbuoja herbicidų tirpalą ir jo mažiau patenka ant dirvos, dėl to ženkliai mažėja herbicidų efektyvumas.
  6. Atsėliuojant javus reikia pasirinkti atsėliavimui mažiau jautrias javų veisles, kaip Famulus, Ada, Rigi, Zentos. Tik taikant intensyvias augalų apsaugos priemones, galima rinktis jautresnes atsėliavimui veisles.

Žieminių kviečių, sėtų į artą dirvą derliaus rezultatai

Rodiklai Javai atsėliuojami sėjant į artą dirvą
Ada Rigi Mulan Famulus Kovas Zentos
Derlingumas įsk. svoriu t/ha * 6,88 6,18 7,55 7,25 7,57 6,91
Kokybiniai rodikliai (Infratek):  
drėgmė, % 13,00 13,00 13,10 13,10 13,70 13,60
baltymai, % 14,00 13,40 13,10 15,50 13,50 14,00
glitimas, % 28,60 26,10 26,20 32,50 27,00 29,50
sedimentacija, ml 57,90 46,40 47,80 69,00 50,70 58,70
krakmolas, % 66,80 68,10 66,90 65,60 66,30 65,80
hektolitro masė, kg/hl 78,70 76,80 75,90 74,40 70,30 79,30
1000 grūdų masė, g 39,63 39,17 42,68 43,43 42,35 41,37
Kokybės klasė Extra II II I IV Extra
* drėgmė 14 %, šiukšlės 1 %            

Išvados:

  1. Atsėliuojant javus į artą dirvą, šiaudai yra įterpiami į dirvą, todėl sėja būna kokybiška, augalai sudygsta tolygiai ir nėra ribojamas dirvinio veikimo herbicidų naudojimas.
  2. Įterpiant į dirvą šiaudus, įvairių ligų židiniai taip pat yra įterpiami į dirvą ir didžioji dalis jų žūva. Todėl pavasarį, atsinaujinus augalų vegetacijai ligos plinta lėčiau, tačiau jų išplitimas vis tik būna labai intensyvus nors ne toks žaibiškai staigus, kaip skustoje dirvoje.
  3. Bet kokiu atveju, atsėliuojant javus po javų, net ir į suartą dirvą, turime įsivertinti, kad ligų užkrato dirvoje yra daug ir jų išplitimas yra neišvengiamas, todėl išanksto turime susidėlioti augalų apsaugos priemonių taikymo programą ir ją naudoti savalaikiais terminais, t.y. ligų plitimo pradžioje arba prasidėjus optimalioms ligų plitimui oro sąlygoms. Priešingu atveju, neišvengiamai patirsime derliaus nuostolius.
  4. Kai kuriais atvejais, augalų apsaugos priemones pasėliuose naudojant profilaktiškai, galima naudoti mažesnes jų normas ir turėti taip pat labai gerą apsauginį veikimą reikiamam periodui. To negalima daryti pasėliuose, kuriuose ligos jau yra išplitusios.
  5. Atsėliuojant javus ir siekiant geresnio rezultato, reikia pasirinkti atsėliavimui mažiau jautrias javų veisles, kaip Famulus, Ada, Rigi, Zentos. Tik taikant intensyvias ir savalaikes augalų apsaugos priemones, galima rinktis jautresnes atsėliavimui javų veisles.
  6. Kovas veislės žieminiai kviečiai reikalauja didesnio tręšimo fono nei įprastai reikia kviečiams. Kovas veislės žieminių kviečių derliaus potencialas yra apie 12 t/ha, todėl augalas formuoja labai stambius grūdus, kurių vidutinė 1000 grūdų masė yra apie 46 g. Vėliau, kad augalas pajėgtų užpildyti jau suformuotus grūdus, jis turi būti sveikas (intensyvi augalų apsaugos technologija), intensyviai vykdantis fotosintezę ir turėti intensyvesnį tręšimo foną, kad pajėgtų iš dirvos paimti reikiamą kiekį maisto medžiagų, reikalingų grūdui užpildyti. Tik tuomet galima tikėti, kad išnaudosime šios veislės augalo potencialą ir gausime didelį (10-12 t/ha) derlių, bei I-II kokybės klasės grūdus. Neinvestuojant į šį augalą, gaunamas derlingumas yra didesnis nei vidutinis žieminių kviečių, bet grūdai būna smulkūs, raukšlėti ir dažnai būna žema jų kokybė dėl hektolitro masės, kaip rodo ir bandymo rezultatai.
  7. Bandymo metu, artoje dirvoje atsėliuojamų javų pasėliuose ligos išplito kiek vėliau, todėl, kai buvo galimybė juose panaudoti fungicidus, ligų išplitimas dar nebuvo toks intensyvus, kaip skustoje dirvoje, ir augalai mažiau buvo pažeisti ligų, jų vegetacija vyko ilgiau, augalai labiau pasisavino maisto medžiagas ir suformavo didesnį bei aukštesnės kokybės grūdų derlių.

Projekto organizatorė AB "Linas Agro, partneriai UAB "Dotnuvos projektai" ir Aukštadvario žemės ūkio bendrovė.