Vasaros vidurio augalininkystės aktualijos

Po labai lietingų orų, kurių metu kai kuriuose šalies regionuose nemaža pasėlių dalis net buvo apsemti vandens arba dirvos persotintos drėgme, į Lietuvą ateina karšti (>30⁰C) orai, ir jie pas mus gali išsilaikyti virš dviejų savaičių. Toks staigus orų sąlygų pasikeitimas gali stipriai stresuoti augalų augimą bei vystymąsi.

Aukšta temperatūra ir labai žema santykinė orų drėgmė privers užsidaryti lapų žioteles ir beveik visiškai gali sustoti fotosintezės procesas, nes užsidariusios lapų žiotelės ne tik sustabdys transpiracijos procesą, apsaugantį augalus nuo perkaitimo, bet ir neleis į augalą patekti atmosferos orui. Todėl yra pavojus dalies žiemkenčių pasėlių staigiam išdžiūvimui. Tada labai sumažėtų žiemkenčių derliai, nukentėtų vasarojaus augimas.

Siekdami išsiaiškinti galimus kataklizmus augalininkystėje dėl karštų bei sausų orų, išvykome į turinčias aukšto našumo, bet linkusias užmirkti, dirvas Pasvalio rajono Girsūdų ir Kėdainių rajono Okainių žemės ūkio bendroves.

Girsūdų žemės ūkio bendrovės žemės yra vidutinio sunkumo priemoliai su aukštai esančiu gruntiniu vandeniu. Todėl buvęs kritulių perteklius čia jaučiasi stipriai. Beveik visuose laukuose technologinėse vėžėse yra daug vandens. Atskirose laukų vietose vanduo apsėmęs net pasėlius.

Prasidėjus sausrai, čia  pirmiausia ir susidarys dirvų paviršinė pluta, kliudanti deguonies patekimui į šaknų zoną ir taip silpninanti jų sugebėjimą įsisavinti maistinius elementus. Toks reiškinys labai pavojingas vasarojaus pasėliuose, nes būtent dabar juose vyksta intensyviausias augalų augimas. Pasėlių apžiūra parodė, kad apie 20 % vasarinių rapsų, 15 % vasarinių kviečių ir apie 10 % vasarinių miežių  pasėlių yra permirkusiose dirvose ir šiems pasėliams gresia uždusimas (šaknų rūgimas).

Okainių žemės ūkio bendrovėje didžioji dalis žemių yra lengvi priemoliai, bet taip pat su aukštai esančiu gruntiniu vandeniu. Yra ir priesmėlių, yra ir durpžemių. Pasėlių apžiūra taip pat parodė, kad ir šiame ūkyje beveik visos dirvos yra padidinto drėgnumo, o atskirose vietose vanduo apsėmęs pasėlius. Mūsų skaičiavimais šiuo metu apie 15 % kukurūzų, 15-20 % сukrinių runkelių, 7-10 % vasarinių rapsų bei apie 10 % vasarinių javų yra permirkusiose dirvose, tai yra padidintos rizikos derliaus sumažėjimui.

Yra nustatyta, kad šaknų uždusimą (rūgimą), kuris ypač intensyvus būna esant labai šiltiems orams ir deguonies trūkumui šaknų zonoje, galima stipriai sulėtinti, pasėlius patręšus per lapus makroelementų ir boro mišinio tirpalais. Boras šiuo atveju būna reikalingas ir varpiniams javams, nes būtent šis elementas stabdo rūgimo procesą. Būsimai sausrai labiausiai jautrūs bus vasariniai rapsai, vasariniai kviečiai ir cukriniai runkeliai. Būtent šių augalų pasėlius ir būtina tręšti per lapus karštų orų ir sausros atveju.

Karšti ir sausi orai neigiamai įtakos ir žiemkenčius. Arčiausiai visiškos brandos yra žieminiai miežiai, kurių kūlimas prasidės šio mėnesio antros dekados pabaigoje. Todėl jiems būsima sausra ir karčiai didesnės įtakos jau neturės. Karšti orai nors ir pagreitins žieminių rapsų brandą 4-6 dienomis, bet tai didesnės įtakos sėklų derliui irgi neturės. Tačiau jokiu būdu dar negalima sumažinti dėmesio šiems augalams.

Žieminių rapsų pasėlių būklė šiuo metu:

- po žiemą patirtų stresų,  žieminiai rapsai, palikti tolimesniam auginimui, labai pagerino savo būklę, suformavo padidintą kiekį žiedynų, kuriuose daug ankštarų ir jos jau yra geltonosios brandos tarpsnio pradžioje ir liepos antros dekados pabaigoje- trečios pradžioje prasidės jų kūlimas;

 

- atlikti biometriniai matavimai rodo, kad tuose laukuose, kurių dirvos nėra permirkę, vieno  žieminių rapsų augalo vidutinis produktyvumas (sėklų masė augale) šiuose ūkiuose tikriausiai bus ne mažesnė nei 20-25 g arba net 20-30 proc. daugiau nei įprastai, tačiau daugelio pasėlių faktinis tankumas yra tiek pat mažesnis nei daugiametis vidurkis;

 

- žieminių rapsų pasėliuose, kurių tankumas yra apie 10 augalų kvadratiniame metre, bus prikuliama ne mažiau kaip 2,0-2,5, o tankesniuose jų pasėliuose tikimasi prikulti 3 ir daugiau t ha^-1 rapsų sėklų, o labai išretėjusiuose pasėliuose sėklų derlingumas nesieks ir 1,5 t ha^-1 ribos;

kai kuriuose pasėliuose  yra daug peraugusių rapsus piktžolių, kurios bus dideliu kliuviniu rapsapjūtės metu, todėl jau reikia pradėti purkšti tokius pasėlius Glyfosatais;

 

- didelė rapsų augalų dalis (apie 20 proc.) yra pažeisti kenkėjų (paslėtastraublių, ankštarinių gumbauodžių ir kitų) bei apie 5-7 proc. augalų pažeisti ligų (pilkojo puvinio, juodosios dėmėtligės bei sklerotinio puvinio), dėl šių priežasčių rapsų pasėliai bus netolygios brandos ir juose galimi padidinti derliaus nuostoliai, kuriuos galima iš esmės sumažinti pasėlius nupurškus Aventroliu;

 

- rapsų ankštarose yra per mažai lignino, dėl to jos yra iš esmės silpnesnės ir mažiau atsparios grybinės kilmės ligų sukėlėjų patekimui į jas, dėl to ankštaros gali suirti ar prieš laiką  atsidaryti bei išbarstyti sėklas ir vėl tokius pasėlius reikėtų nupurkšti Aventroliu.

Žieminių kviečių visiška branda, jei nepasitvirtintų būsimų karštų orų prognozės, prasidėtų tik rugpjūčio pirmą dekadą. Tačiau labai šilti ir sausi orai kviečius gali tiesiog fiziškai išdžiovinti per 12-15 dienų. Šią vasarą numatomi dideli kviečių grūdų supirkimo kainų skirtumai priklausomai nuo grūdų kokybės. Dar ne vėlu įtakoti žieminių kviečių grūdų kokybę, o dalinai ir jų masę. Pavasarį po labai šaltos žiemos žieminių kviečių pasėliai buvo labai įvairios kokybės. Vienus pasėlius išbrokavo ir atsėjo vasarojumi, kitus paliko tolimesniam auginimui.

Dabartinė žieminių kviečių pasėlių būklė:

- Girsūdų žemės ūkio bendrovėje didžioji žieminių kviečių pasėlių dalis jau įpusėjo pieninę brandą, kada grūduose jau būna sukaupta ne mažiau kaip 60 % sausųjų medžiagų, o  Okainiuose žieminiai kviečiai jau pasiekė pieninės-vaškinės brandos pradžią, kada sausųjų medžiagų juose būna 80-90 %  jų maksimalaus kiekio;

 

- abiejose bendrovėse palikti tolimesniam auginimui žieminių kviečių pasėliai labai stipriai pagerino savo būklę, sutankėjo bei suformavo varpas su didesniu nei įprastai grūdų kiekiu,  o jų galutinis produktyvumas priklausys tik nuo ūkių sugebėjimo laiku patręšti pasėlius per lapus ir neleisti per daug susmulkėti grūdams būsimos sausros metu;

 

- didesnė žieminių kviečių pasėlių dalis yra pažeisti ligų, o kai kurie ir kenkėjų, yra ir piktžolėtų, tokius pasėlius 7-10 dienų iki pjūties reikėtų nupurkšti Glyfosatais, nes išdžiovintuose pasėliuose ligų pradai sunkiau pereina į grūdus ir mažiau pakenkia jų kokybei;

 

-siekiant kviečių varpose išsaugoti grūdus ir padidinti juose baltymų kiekį, būtina pasėlius dar du kartus patręšti per lapus azoto trąšomis net ir vėlesnėse grūdų brandos fazėse.

AB „Linas Agro“ vadybininkai-konsultantai:

Nerijus Jurčiukonis, Mob. 8 698 89292

Algis Soroka, Mob. 8 618 85756

Prof. Albinas Šiuliauskas