Karštų orų įtaka derliaus derliaus prognozėms

Jau baigiasi dvi savaitės, kai tropiniai orai bando žemdirbių atsparumą. Klimato atžvilgiu šie metai žemdirbiams ypatingi. Sunku numatyti bent 10 dienų į priekį, kokias staigmenas ir ar malonias pateiks orai. Kaip didelę malonę reikėtų priimti pastarosiomis dienomis praėjusius lietus, kurie sustabdė ką  tik prasidėjusią karštąją sausrą ir padovanojo šalies žemdirbiams šimtus milijonų litų. Buvo ir staigmenų. Dažname ūkyje stiprios liūtys suguldė javus ir vasarinius rapsus. Bus problemų dėl brandos netolygumo ir naujų piktžolių dygimo sugulusiuose pasėliuose.

Praėję lietūs sausrą pristabdė, bet karščiai tai liko ir visi žino, kad ateinančios dvi savaitės (liepos antroji pusė) bus lemiamos galutiniam javų ir rapsų derliaus formavimuisi. Karšti (> 30^°C) orai augalus veikia įvairiai. Pirmiausia – dienos metu įkaitus orui, perkaista augalai, nepriklausomai nuo drėgmės kiekio dirvoje, javuose ir rapsuose sutrinka fotosintezė, maisto medžiagų apykaita tarp atskirų augalo organų, o tai turi neigiamą įtaką javų grūdų ar rapsų sėklų brandos eigai. Javai bei rapsai gali  tiesiog fiziškai išdžiūti. Tada grūdai būna biologiškai nesubrendę, žemų sėklinių savybių, smulkūs ir mažo lyginamojo (saiko) svorio.  Aptarsime javų, rapsų ir kitų augalų pasėlių būklės galimus pokyčius antroje liepos mėnesio pusėje.

Žieminiai miežiai jau kuliami. Iš visų javų jie mažiausiai nukentėjo nuo pastarosios vasaros klimatinių anomalijų ir pastarųjų dienų karštų orų. Tačiau pirmųjų prikultų grūdų masė (1000 grūdų) yra 10-15 % mažesnė nei įprasta. Vadinasi, ir jų derlingumas yra 0,5-0,75 t ha^-1 mažesnis, nei galėjo būti esant normalioms sąlygoms. Kiti grūdų kokybės rodikliai beveik nesiskiria nuo daugiamečių.

Ūkininkams norime priminti, kad javų ar rapsų pasėliuose po kombaino iš karto turėtų eiti ražienų skutikliai. Šią vasarą dirvožemiuose ir taip daug mažiau yra aerobinių mikroorganizmų, nes permirkusiose dirvose jie paprasčiausiai užduso. Remiantis kaimyninių šalių patirtimi, ražienas pirmiausiai reikėtų apipurkšti biologiniais preparatais, skatinančiais bakterijų aktyvumą, Amalgerol, Azofit, Penergetic k. Žinant, kad mikroorganizmai taip pat netoleruoja tiesioginių saulės spindulių, būtina mulčiuoti (skusti) ražienas ir išsaugoti didesnę dalį aerobinių mikroorganizmų. Priešingu atveju, dirbant dirvą susidarys grumstai, dėl to nukentės žiemkenčių sėjos kokybė bei sumažės herbicidų efektyvumas. Yra nemažai patirties, kad dėl menko biologinio dirvos aktyvumo herbicidai stresuoja augalus.

Žieminiai rapsai. Sausra bei karšti orai taip pat turėjo įtakos ir žieminių rapsų pasėliams. Karšti orai paskatino rapsų sėklų brandą ankštarose, tačiau pristabdė sausųjų medžiagų kaupimąsi jose. Stebėjimai rodo, kad karščiai turėjo neigiamos įtakos rapsų sėklų masei, manoma, kad ir ji bus ne mažiau kaip 10 % mažesnė nei įprasta. Tačiau riebalų kiekis rapsų sėklose tikriausiai viršys daugiamečius rodiklius.

Jei karšti orai spartino rapsų brandą ir didino jos tolygumą atskiruose augaluose, tai piktžolių vegetaciją įtakojo mažai. Tai reiškia, kad dėl pasėlių piktžolėtumo bus problemų rapsų pjūties metu. Ypač daug piktžolių žiemos metu žuvusių rapsų vietose. Nors jau baigiasi rapsų branda, tačiau piktžolėtus pasėlius dar reikėtų nupurkšti neatrankinio veikimo herbicidais kartu su Aventrol. Ši priemonė ne tik sumažintų galimus derliaus nuostolius iki pjūties ir jos metu, bet ir palengvintų kombainų darbą bei pagerintų derliaus kokybę (sausesnės sėklos, mažiau šiukšlių ir mažesnis užterštumas piktžolių sėklomis). Jei orai bus karšti ir sausi, galimas didesnis sėklų išbyrėjimas ir, norint sumažinti rapsų sėklų nuostolius pjūties metu, reikia tinkamai suderinti kombainą, ypač reikia atkreipti dėmesį į kombaino važiavimo greitį.

Žieminiai kviečiai, kvietrugiai ir rugiai. Šios vasaros sąlygomis žieminių javų technologinės brandos datos labiau priklausys nuo dirvožemių drėgmės rėžimo, pasėlių piktžolėtumo bei tręšimo intensyvumo nei nuo jų botaninės rūšies. Ūkininkai privalo ruoštis visų rūšių žieminių javų pjūčiai atskiruose laukuose jau liepos mėnesio pabaigoje.

Anatominiai žieminių javų tyrimai parodė, kad per birželio mėnesį jie mažiau sukaupė sausųjų medžiagų, o ypač baltymų – tiek stiebuose, tiek grūduose, lyginant su daugiamečiais duomenimis. Liepos mėnesį javų augimui palankūs orai buvo tik pirmąją dekadą. Vėliau prasidėjo klimato kataklizmai. Didelė dalis žiemkenčių pasėlių buvo išguldyti liūčių. Išgulusiuose pasėliuose pastebimai susilpnėja maistinių elementų patekimas į  grūdus. Todėl dabartiniu laikotarpiu grūdų masė yra mažesnė, nei ji turėtų būti šiuo metu. Mažiau grūduose yra ir baltymų. Todėl, jei pasėliuose (ypač žieminių kviečių),  grūdai nėra užbaigę vaškinės  brandos, pasėlius dar galima patręšti per lapus karbamidu ir taip padidinti baltymų kiekį juose. Pažiūrėjus į kviečių grūdų supirkimo kainų skirtumus, priklausomai nuo kokybės, tai nekils abejonių dėl šio purškimo tikslingumo.

Vasariniai javai. Šią vasarą padidėjo vasarinių kviečių ir sumažėjo vasarinių miežių pasėlių plotai. Dabartinė pasėlių būklė gera. Ir vasarinių kviečių, ir vasarinių miežių pasėliai yra beveik optimalaus tankumo. Varpose grūdų daugiau nei būna įprastai. Tačiau atsilieka sausųjų medžiagų kaupimas juose, o šį procesą dar stabdo karšti orai. Komercine prasme, ūkininkams labai svarbūs yra vasariniai kviečiai. Jų grūdai būna aukštesnės kokybės, o šią vasarą už kokybiškus grūdus siūlomi dideli kainų priedai. Dabar yra svarbiausia neleisti uždžiūti vasarinių kviečių grūdams prieš laiką. Geros yra visos augalus žalinančios priemonės.

Vasariniai rapsai. Šiais metais ilgą laiką vasarinių rapsų pasėlių būklė kėlė žemdirbių optimizmą. Ir tai suprantama. Rapsų sėklų supirkimo kainos žada net 40 % būti aukštesnės, nei praėjusiais metais, o jų sėklų derlingumai galėjo arba prilygti, arba net viršyti 2009 metų.

Ir tik pastarieji orų sąlygų pasikeitimai gali pakoreguoti šių augalų derlingumą. Visi pastebėjo, kad būtent vasarinių rapsų pasėliai labiausiai reagavo į staigų orų pasikeitimą. Ir stiebai, ir lapai prarado turgorą, o viršutiniuose žiedynuose esančios ankštaros pakeitė atspalvį. Ankštarų kiekis augale pasikeisti nespėjo, o sėklų ankštarose nežymiai sumažėjo. Dar nepraėjo pavojus vasarinių rapsų ankštarų priešlaikiniam išdžiūvimui, kas labai sumažintų 1000 sėklų masę, o tuo pačiu ir  derlingumą. Todėl panašiai, kaip ir vasarinių kviečių pasėliams, jokiu būdu negalima leisti prieš laiką vasariniams rapsams „subrandinti“ ankštaras. Naudoti visas augalus žalinančias priemones.

LŽŪU Agronomijos fakultetas:

Prof. Albinas Šiuliauskas

Doc. Vytautas Liakas