Mažinkime derliaus nuostolius iki javapjūtės ir jos metu

Su liepos mėnesio pirmąja dekada paprastai baigiasi ir pagrindiniai lauko augalų pasėlių priežiūros darbai. Po to būna ūkininkų trumpalaikių atostogų metas. Šią vasarą, dėl lietingo ir vėsaus pavasario bei vasaros pradžios, pagrindinių lauko augalų branda vėluoja 7-10 dienų. Būtent tiek laiko užsitęsė ir pasėlių priežiūros darbai. Atrodė, kad derliaus nuėmimas taip pat vėluos. Tačiau karšti orai įnešė pataisas. Aukšta orų temperatūra ir labai maža jų santykinė drėgmė tiesiog per savaitę išdžiovino žieminius miežius. Baigia džiovinti ir žieminius rapsus. Dar nebaigėme tręšti žieminių kviečių per lapus, siekdami pagerinti jų grūdų kokybę, o jau prasidėjo javapjūtė. Lietuvoje jau savaitė kaip kuliami žieminiai miežiai.

Vilkaviškio, Varėnos, Marijampolės ir kai kurių kitų pietinių rajonų ūkiuose jau prasidėjo ir žieminių rapsų derliaus nuėmimas. Pirmieji žieminių rapsų derliaus kūlimo duomenys rodo, kad jie nėra tokie aukšti, kaip buvo tikimasi. Pasėliai netolygios brandos, pažeisti kenkėjų ir ligų, piktžolėti, todėl gaunami padidinti sėklų išbarstymai. Skaičiavimai rodo, kad net pirmosios pjūties laukuose ant žemės išbyrėjo net 135-180 kg ha^-1 rapsų sėklų. Daug daugiau nei 2009 metais rapsų pjūties pradžioje. Ir tai tik pradžia. Vėlinant pasėlių kūlimą derliaus nuostoliai stipriai didėja. Derliaus nuostolių dydis labai priklauso nuo ūkininkų sugebėjimo nustatyti optimalų rapsų ar javų pjūties laiką ir paruošti pasėlius kūlimui.  

Norėdami sužinoti, kaip vyksta javų ir rapsų branda šiaurinėje Lietuvoje ir kokia yra faktinė pasėlių būklė, buvome išvykę į Panevėžio rajono Žibartonių ir Radviliškio rajono Sidabravo žemės ūkio bendroves. Šių ūkių pasėlių įvertinimo ir aplinkinių ūkių duomenys,  mums leido sudaryti šios vasaros javų ir rapsų technologinės brandos būsimas datas:

·         žieminiai miežiai  -  07.13-20;

·         žieminiai rapsai  -  07.17-25;

·         žieminiai kvietrugiai  -  07.23-08.02;

·         žieminiai rugiai  -  07. 25-08.05;

·         vasariniai miežiai  -  07.28-08.05;

·         žirniai  - 07.28 – 08.07;

·         žieminiai kviečiai  - 07.28-08.10;

·         vasariniai kviečiai  - 08.08-15;

·         vasariniai rapsai  - 08.12-20.

Ir taip visoje Lietuvoje jau prasidėjo arba greitai prasidės didžioji javapjūtė. Ar esame sudarę savo ūkio javų ir rapsų derliaus nuėmimo laiko grafiką ir josios svarbiausių darbų planą? Tikriausiai ne visi. Priminsime, kad pjūties laiką apsprendžia ne tik natūralios brandos laikas, bet kiti veiksniai, kuriuos žemiau aprašysime eilės tvarka.

Be abejo, lauko augalų derliaus nuėmimo laiką iš esmės apsprendžia jų technologinės brandos laikas. Jokie kiti kriterijai, kokie jie bebūtų svarbūs, negali prilygti šiam. Skirtumai laiko tarp anksčiausiai ir vėliausiai subręstančių lauko augalų yra 30 dienų. Tokį skirtingą atskirų lauko augalų brandos laiką apsprendžia botaninės rūšies ypatumai. Bet visi žinome, kad tos pačios augalų rūšies skirtingos veislės turi nevienodą brandos laiką, kuris gali skirtis net dviem savaitėmis. Subrendimo laiką taip pat stipriai įtakoja klimatinės sąlygos ir naudojama agrotechnika. Todėl praktikoje dažnai nutinka taip, kad tuo pačiu laiku subręsta įvairios javų rūšys bei rapsai. Tada pasirinkdami pjūties pirmumą, vadovaujamės antruoju prioritetinės sekos punktu – derliaus paskirtis ir vertė.

Rapsų sėklų bei javų grūdų paskirtis gali būti labai įvairi. Pagrindinės jų vartojimo kryptys yra: sėklai (kuri savo ruožtu skirstoma į elitinę ir tolimesnių generacijų numerius), maistiniams tikslams (taip pat turi visą eilę skirtingų reikalavimų), pramoniniam perdirbimui ir pašarų gamybai. Jei visi vertinami paskirties kriterijai sutampa, tai vadovaujamės produkcijos supirkimo kaina (verte). Praktikoje mūsų ūkininkai pjūties pirmumą skiria tik sėklai skirtiems pasėliams ir salykliniams miežiams.

Trečias pjūties prioriteto kriterijus yra konkretaus augalo vieta sėjomainoje ir jo priešsėlinė vertė. Niekas neabejoja, kad esant vienodiems kitiems kriterijams, kombainus pirmiausia nukreipsime į tuos laukus, kuriuose žadame sėti žieminius rapsus ar žieminius miežius, po to eitų tokia seka: kvietrugiams, rugiams ir kviečiams skirti laukai. Vasarojaus sėjai skirtų laukų derliaus nuėmimo prioritetinė seka yra: cukriniai runkeliai, kukurūzai, vasariniai kviečiai, vasariniai miežiai, vasariniai rapsai, vasariniai kvietrugiai, avižos.

Nemažiau svarbus ir ketvirtas prioritetinės sekos punktas – galimų derliaus nuostolių dėl pjūties vėlavimo minimizacija. Manome, jog visi sutinka, kad skirtingos augalų rūšys bei jų veislės gali iš esmės skirtis pagal galimus patirti derliaus nuostolius dėl pjūties vėlavimo. Pagal šį veiksnį lauko augalų kūlimo seka būtų: žieminiai ir vasariniai miežiai, žirniai, žieminiai ir vasariniai rapsai, žieminiai rugiai, kvietrugiai ir žieminiai kviečiai. Derliaus nuostoliai dėl pjūties vėlavimo taip pat labai priklauso nuo pasėlio pažeidimų (ligos, kenkėjai, kruša), išgulimo bei piktžolėtumo intensyvumo. Šio punkto reikalavimų paisymas, ūkininkams padėtų iki minimumo sumažinti galimus derliaus nuostolius. Todėl ankštarų užklijavimas Aventroliu tikrai sumažintų didesnių derliaus nuostolių gavimo tikimybę net kelis kartus.

Augalų apsaugos sėjomainoje reikalavimai. Šių metų pavasaris nebuvo palankus pasėlių purškimams pesticidais, be to žiemkenčių pasėliai buvo stipriau išretėję, todėl nemaža dalis pasėlių yra padidinto piktžolėtumo. Liepos mėnesio stiprios liūtys daugiau ar mažiau išguldė pasėlius, kas padidins brandos netolygumą. Tai ne tik labai svarbus kliuvinys sparčiam ir kokybiškam kombainų darbui, bet ir apsunkina dirvų paruošimą žiemkenčių sėjai. Manome, kad dabar yra optimalus laikas „inventorizuoti“ visus rapsų bei javų pasėlius pagal jų tinkamumą derliaus nuėmimui ir priimti sprendimus, nes dar nėra visiškai per vėlu labiau piktžolėtų ar intensyviau išgulusių, pasėlių purškimui neatrankinio veikimo herbicidais. Taip darydami mes ir piktžoles sunaikiname, ir kultūrinius augalus tolygiai „išdžioviname“. Yra nustatyta, kad 7-10 dienų prieš pjūtį herbicidais apipurškus javų ar rapsų pasėlius, kombainų darbo našumas padidėjo net 15-25 proc., o grūdų drėgmė sumažėja 2-3 proc. vienetais, lyginant su nepurkštais. Dar geresnis efektas, ruošiant sėklinius javų ar žieminių rapsų laukus pjūčiai, gaunamas juos nupurškus desikantu Reglone Super (2-3 l ha^-1) 3-4 dienos iki jų pjūties.

Siekiant padidinti derlingumus ir pagerinti grūdų kokybę, vasarinių javų ir vasarinių rapsų pasėlius dabar reikėtų tręšti per lapus karbamido tirpalais. Sidabravo ir Žibartonių žemės ūkio bendrovių vadovai planuoja visus jų pasėlius patręšti per lapus 30 kg ha^-1 karbamido tirpalu.

Donatas Kavaliauskas,

UAB „Linas Agro“ konsultacijos augalininkystės skyriaus vadovas

Mob. 8 686 95517

Prof. Albinas Šiuliauskas