Grūdų ir rapsų rinkos apžvalga: ekologiškų grūdų supirkimas, kainos, rudeninės sėjos tempai ES

2017-11-20 Grūdų ir rapsų rinkos apžvalga: ekologiškų grūdų supirkimas, kainos, rudeninės sėjos tempai ES

Lapkričio pradžioje beveik visų rūšių grūdų supirkimo kainos didėjo. Šių metų 44 savaitę (10 30–11 05) Lietuvos įmonėse kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 153,52 EUR/t. Palyginti su spalio pradžia (40 savaitę (10 02–08), kaina išaugo 11,02 proc. Rugių vidutinė supirkimo kaina 44 savaitę, palyginti su 40 savaite, padidėjo 8,04 proc. (iki 130,42 EUR/t), pašarinių miežių (II klasės) – 7,82 proc. (iki 139,44 EUR/t).

Rapsų vidutinė supirkimo kaina 44 savaitę, palyginti su 40 savaite, padidėjo 4,14 proc. ir sudarė 364,86 EUR/t.

Ekologiškų grūdų supirkimas, kainos, eksportas. Lietuvos sertifikuotos ekologiškų grūdų prekybos ir perdirbimo įmonės iš augintojų rugsėjį supirko 38,99 tūkst. t ekologiškų grūdų. Iš jų avižos sudarė 36,93 proc., kviečiai – 23,80 proc., pupos – 14,47 proc., kvietrugiai – 9,34 proc., rugiai – 7,53 proc., žirniai – 7,17 proc., grikiai – 1,91 proc., miežiai – 0,48 proc., javų mišiniai – 0,16 proc., lubinai – 0,06 proc. Ekologiškų grūdų supirkimas iš augintojų šių metų rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 13,26 proc. o, palyginti su praėjusių metų rugsėju, padidėjo – 30,20 proc.

Ekologiškų grikių supirkimo kaina Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu buvo 73,38 proc. didesnė nei įprastinių grikių, žirnių – 79,67 proc., kviečių – 82,61 proc., kvietrugių – 84,61 proc., miežių – 85,74 proc., o avižų, pupų, rugių, rapsų ir linų sėmenų – daugiau nei du kartus.

2017 m. rugsėjo mėn. ekologiškus grūdus pirko 30 sertifikuotų įmonių ir ūkių. Iš Lietuvos augintojų daugiausiai buvo supirkta ekologiškų avižų.

Ekologiškų grūdų eksportas iš Lietuvos šių metų rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo daugiau nei 3 kartus ir sudarė 27,81 tūkst. t. Daugiausiai buvo eksportuota ekologiškų kviečių, kurie sudarė 46,68 proc. visų ekologiškų grūdų eksporto. Kviečiai buvo išvežti į Vokietiją, Austriją, Italiją, Olandiją, Latviją, Prancūziją, Norvegiją, Lenkiją ir Daniją. Ekologiškos avižos sudarė 19,44 proc. ekologiškų grūdų eksporto, kvietrugiai – 13,75 proc., rugiai – 10,89 proc., žirniai – 7,42 proc., grikiai – 1,14 proc., miežiai – 0,34 proc., pupos – 0,26 proc., lubinai – 0,08 proc. Ekologiški rugiai buvo išvežti į Vokietiją, Olandiją, Lenkiją ir Daniją, avižos – į Vokietiją, Olandiją, Latviją ir Lenkiją, kvietrugiai – į Vokietiją, Olandiją ir Daniją, grikiai – į Italiją ir Prancūziją, o ekologiški ankštiniai augalai – į Vokietiją, Austriją ir Olandiją.

Šiemet rugsėjį buvo perdirbta tik 181,83 t ekologiškų grūdų. Šio mėnesio pabaigoje ekologiškų grūdų atsargos sertifikuotose prekybos ir perdirbimo įmonėse Lietuvoje sudarė 51,46 tūkst. t.

Dėl drėgmės pertekliaus daugelyje Europos šalių vėlavo žieminių javų ir rapsų sėja. ES pasėlių derlingumo prognozių sistemos (MARS) spalio mėnesio duomenimis, dėl nepalankių meteorologinių sąlygų (drėgmės pertekliaus) Prancūzijoje, Belgijoje, Čekijoje, Austrijoje, Slovėnijoje ir Kroatijoje žieminių minkštųjų kviečių, žieminių miežių ir rugių sėja prasidėjo vėliau. Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Švedijoje, Danijoje, Nyderlandų pakrantės zonoje ir šiaurės Vokietijoje žieminių javų sėja dėl per didelio drėgmės kiekio taip pat užsitęsė. Likusioje Vokietijos dalyje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Slovakijoje žieminių javų sėja baigta įprastais terminais.

Baltijos šalyse javų ir rapsų sėjos darbai prasidėjo rugpjūtį, bet dėl nuolatinių kritulių rugsėjo ir spalio mėnesiais sėja vyko lėtai ir užsitęsė. Bulgarijoje žieminių javų sėja prasidėjo įprastu metu, tačiau darbams trukdė pernelyg drėgnas dirvožemis. Vengrijoje ir Rumunijoje sėja vyko be didelių trukdžių. MARS vertinimu, nepaisant minėtų problemų, žieminių javų sėja visose išvardintose šalyse, išskyrus Baltijos šalis, baigta įprastu laiku.

Italijoje javų sėja vyko sklandžiai, temperatūra buvo optimali. Tiesa, šiaurinėje Italijos dalyje trūko drėgmės augalų vystymuisi.

Rytinėje Ukrainos dalyje, svarbiausiame šalies žieminių javų auginimo regione, rugsėjo mėnesį dėl sausros žiemkenčių sėja buvo sulėtėjusi. Spalio pradžioje prasidėjęs lietus sudrėkino dirvožemį, ir sąlygos tapo palankios žieminių javų dygimui bei augimui.

Ispanijoje ir Portugalijoje žieminių javų sėja paprastai prasideda nuo spalio vidurio. Tuo metu šiose šalyse buvo labai sausa, todėl augintojai laukė lietaus. Graikijoje žieminių javų sėja paprastai prasideda lapkritį. Tačiau dirvožemio drėgmės lygis mėnesio pradžioje buvo žemesnis negu vidutinis, norėdami paruošti dirvą sėjai ūkiai laukė lietaus.

Kietųjų kviečių sėjos darbai ES pietinėse šalyse paprastai prasideda paskutinę spalio savaitę.

MARS duomenimis, žieminių rapsų sėja Prancūzijoje, vienoje didžiausių rapsų augintojų Europoje, prasidėjo anksčiau nei įprastai ir be didelių sunkumų. Kitose Europos šalyse rapsų sėjos darbams trukdė nepalankios aplinkybės. Daugelyje regionų dėl drėgmės pertekliaus liepos ir rugpjūčio mėnesiais vėlavo derliaus nuėmimas, o ir rugsėjo mėnesį javapjūtei trukdė gausus lietus. Dėl to buvo sudėtinga paruošti laukus rapsų sėjai ir juos laiku pasėti. Išskirtinai drėgnos sąlygos buvo užregistruotos Olandijos, Vokietijos ir Danijos Šiaurinės jūros pakrantėje, Čekijoje, Lenkijoje bei Baltijos šalyse. Šiuose regionuose kritulių per įprastą sėjos laikotarpį iškrito tiek, kad dažnai viršijo vidutinę normą 50 mm ar net daugiau. Tad pasitaikė tik kelios sėjai palankios dienos.

Įprastas sėjos laikotarpis Jungtinėje Karalystėje taip pat buvo drėgnesnis nei įprastai. Rytinėje Vokietijoje ir Slovakijoje krituliai buvo ne tokie gausūs, bet kartojosi gana dažnai. Sausesni, palankesni orai rapsų sėjai buvo Vengrijoje. Rumunijoje rapsų sėjos metu buvo sausiau nei įprastai, bet lauko darbams tai netrukdė. Kai kuriose šiaurės Vokietijos srityse ir Lenkijoje dalies planuotų rapsų pasėlių plotų laiku apsėti nepavyko, todėl jie bus naudojami kitiems augalams.

Parengta pagal “Agrorinka” informaciją