Grūdų sektoriaus pažanga milžiniška, tačiau kelianti nerimą

2017-01-04

Leidinyje „Verslo žinios“ nagrinėjama grūdininkystės situacija ir perspektyvos mūsų šalyje: „Lietuvos grūdų augintojai ir eksportuotojai per pastaruosius kelerius metus padarė milžinišką pažangą. Derliaus apimtys per dešimtmetį išaugo daugiau nei dukart, o eksportas – dešimt kartų. Tačiau sektoriaus stebėtojai ir dalyviai, kalbėdami apie augalininkystės sektoriaus vystymąsi, įžvelgia pavojaus ženklų“.

Pagal plotą Lietuva Europos Sąjungoje (ES) rikiuojasi tik antrojo dešimtuko pabaigoje, tačiau pagal eksportuojamų grūdų kiekį patenka į penketuką kartu su tokiomis agroverslo milžinėmis kaip Rumunija, Prancūzija, Vokietija ir Lenkija.

„Verslo žinių“ pateikiamais duomenimis, pavyzdžiui, 2006 metais Lietuvoje grūdų derlius siekė beveik 2 mln. tonų, o per dešimt metų, iki 2016-ųjų jis padidėjo net tris kartus ir pasiekė beveik 6 mln. tonų.

grudu derlius Lietuvoje 2000-2016

Grūdinių augalų derlius Lietuvoje 2000 - 2016 metais, šaltinis "Verslo žinios"

Tačiau grūdų perdirbimo sektorius vystosi kur kas lėčiau nei juos auginantys ūkiai, o žaliavos eksportas labai nepastovus dėl nuolatinio kainų svyravimo, pertekliaus, menkų maržų.

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėjas, analizuodamas mūsų šalies augalininkystės sektoriaus padėtį, „Verslo žinioms“ sako, kad grūdų atsargos praėjusių metų pabaigoje siekė 3 mln., t. y. pusę tiek, kiek sektorius apskritai užaugina sėkmingais metais.

„Tiek grūdų mums užtektų visiems metams, net jei neaugintume, ir dar būtų galima eksportuoti. Lietuva pirmiausia turėtų galvoti ne tik apie kiekį ir eksportą, bet ir apie perdirbimą, kuris duoda pridėtinę vertę. Pasaulyje taip pat yra perteklius, todėl kainos smarkiai sumažėjusios“, – teigia p. Gapšys.

Grūdų kainos, anot jo, menkos, nors derlius 2016 metų sezoną buvo prastesnis nei 2015 metais. Visa tai lemia situacija pasaulinėje rinkoje. Augalininkystės ūkių pajamos 2016-aisiais, anot Statistikos departamento, sumažėjo 16 %, tai lėmė prastesnis žemės ūkio augalų, ypač javų, derlius ir sumenkusios augalininkystės produktų supirkimo kainos. Javų derlius buvo 13 % mažesnis, o supirkimo kainos smuko 16,9 %.

Eksportuotojams tai irgi atsiliepė. Pavyzdžiui, 2016 m. spalį įmonės eksportavo 359,726 t grūdų – 49,54 % mažiau, palyginti su 2015 m. analogišku laikotarpiu.

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos duomenimis, 15 didžiausių grūdus perdirbančių kompanijų šalyje sunaudoja apie 1,5 mln. t žaliavos, t. y. tik ketvirtadalis viso derliaus. Visi kiti grūdai į užsienį iškeliauja neperdirbti. „Verslo žinių“ duomenimis, 2005 metais mūsų šalis eksportavo grūdų už 120 mln. eurų, o 2015 metais eksporto vertė išaugo 5 kartus – iki 595 mln. eurų.

Mūsų šalyje iš grūdų gaminamas salyklas, miltai, įvairios kruopos, dribsniai, makaronai, sausi pusryčiai ir trapučiai, krakmolas, glitimas, sirupai, didžiausią produkcijos dalį sudaro pašarai. Tačiau turimos žaliavos kiekis leistų gaminti kur kas daugiau, „Verslo žinioms“ teigia Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Tautvydas Barštys.

„Grūdų perdirbimo pramonė Lietuvoje palyginti dar labai silpna. Džiugina tokios įmonės kaip „Amilina“, kurios sugalvoja, kaip iš žaliavos sukurti inovatyvių produktų, kurių poreikis auga, tačiau tai tik pavieniai atvejai“, – teigia p. Barštys.

„Viena perdirbta ir eksportuota produkcijos tona tikriausiai sukuria kokią vieną ar pusantros darbo vietos, sukuria daug daugiau naudos nei žaliavos eksportas“, – mano p. Barštys.

Tačiau viso užauginto derliaus Lietuvos įmonės neperdirba. Todėl ir patys perdirbėjai teigia, jog šiuo metu šalis tiesiog neturi kitos išeities kaip tik grūdus eksportuoti. „Lietuvoje turime tokias gamtos sąlygas, kurios leidžia daug auginti ir eksportuoti. Šalis nėra tankiai apgyventa, orientuota į žemės ūkį, todėl žaliava auginama ir eksportuojama. Tą patį daro ir, pavyzdžiui, Kanada“, – sako bendrovės „Amilina“ plėtros direktorius Danas Tvarijonavičius.

Grūdų perdirbėjai skeptiškai vertina kalbas, kad, užuot auginus tik grūdus, geriau būtų investuoti į gyvulininkystę. „Mėsos taip pat daug neeksportuosi, su daug gaminančiomis šalimis sunku konkuruoti. Su pienu tas pats. O grūdų rinkoje mes visiškai konkurencingi“, – įsitikinęs p. Tvarijonavičius.

Bronius Markauskas, naujasis žemės ūkio ministras, sako, kad pastaruoju metu grūdų sektoriuje jaučiama įtampa. „Kalbant apie grūdus, pavyzdžiui, dabar labai neramiai laukiama ateities. Iš vienos pusės gerai, kai yra palankios gamtinės sąlygos, bet iš kitos pusės, kai visur gerai ir gausus derlius, tai jis pavirsta pertekliumi. Didelį nerimą kelia Ukraina. Pastaruoju metu labai didelį susidomėjimą šią šalimi rodo pasaulinės kompanijos, ypač amerikiečiai. Žinome šios šalies žemes, galimybes“, – sako Markauskas.

Ministras omenyje turi Ukrainos planus iki 2020 m. užauginti ir eksportuoti dukart daugiau grūdų. Ir taip įtempta rinka tokiu atveju susidurtų su rimtais iššūkiais.

„Reikia nedidelio disbalanso, ir iš karto viskas virsta aukštyn kojomis“, – priduria žemės ūkio ministras. Be to, jis pamini ir dar vieną problemą, kuri kyla dėl itin intensyvios augalininkystės.

„Mokslininkai perspėja, kad toliau eidami tokiu keliu labai rizikuojame pirmiausia dėl dirvožemio alinimo. Jis ir taip nėra geriausias, nes tarybiniais laikais nebuvo tuo rūpinamasi. Dabar žalinimo programa turėtų šiek tiek padėti. Augindami intensyviai, naudodami daug mineralinių trąšų ateityje turėsime bėdos“, – dėsto p. Markauskas.

Kalbėdamas apie žaliavos eksportą jis sektorių lygina su mėsos ir pieno rinkomis. Jei žiūrėtume į pieno ir mėsos sektorių, praktiškai vien produktai yra eksportuojami. Labai nedidelis kiekis išvežamas kaip žaliava. Jei apskaičiuotume pridėtinę vertę, gyvulininkystė kuria gerokai daugiau ir darbo vietų. Turime būti objektyvūs. Nesvarbu, kad mums labiau patinka grūdus auginti. Grūdų sektoriuje tikrai yra didelė rizika“, – sako p. Markauskas.

Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/agroverslas/augalininkyste/2017/01/02/grudu-sektoriaus-pazanga-milziniska-taciau-tai-kelia-rizika#ixzz4UgTLXYKC

O kaip manote jūs – kuri žemės ūkio kryptis perspektyvesnė? Dalyvaukite rapsai.lt apklausoje.

Parengta pagal leidinį “Verslo žinios”