Itin pelningas augalas, kurio nenorima auginti

2017-01-19

Leidinys „Verslo žinios“ nagrinėja priežastis, kodėl mūsų šalyje nedidėja rapsų - pelningiausių žemės ūkio augalų – plotai. Jūsų dėmesiui pateikiame pagrindines šio įdomaus straipsnio mintis.

„Rapsai šiuo metu yra viena iš nedaugelio žemės ūkio žaliavų, kurios kainos stabiliai kyla į viršų, ir viena iš tų, kuri net brangdama ir būdama itin pelninga, menkai domina ūkininkus“, - rašoma „Verslo žiniose“.

Pasak leidinio, Lietuvoje rapsų derlius pernai sumažėjo apie 15%, siekė apie 438.000 t ir buvo pats menkiausias per kelerius pastaruosius metus. ES rapsų užaugino taip pat mažiausiai per ketverius metus. Kelerius metus tokį derliaus mažėjimą lėmė nepalankios oro sąlygos ir draudimas naudoti tam tikrus pesticidus, o dabar ūkininkai rapsų vengia.

rapsu derlius Lietuvoje 2013-2016 m.

 

Sėja, bet neauga

„VŽ“ pakalbintas ūkininkas Jonas Gradeckas, netoli Birštono turintis augalininkystės ūkį, teigia, kad praėjusiais metais šalčiai rapsus sunaikino visiškai, o naujam sezonui buvo apsėtas penktadalis viso ūkio ploto. Ūkininko nuomone, rapsams reikia labai gerų orų, pastovios žiemos temperatūros, ankstyvo pavasario. O pas mus žiemos permainingos. Tačiau aukštos kainos ir galimas pelnas ūkininkus skatina rizikuoti ir tam tikrą plotą rapsais apsėti kasmet.

„VŽ“ paklausė ir mokslininkų nuomonės apie rapsų auginimą. Pasak ASU prof. emerito Albino Šiuliausko, rapsų auginimo plėtros ūkininkai kuriam laikui atsisakė pavargę laukti tinkamų orų, taip pat dėl kenkėjų antplūdžio, prieš dvejus metus EK uždraudus naudoti neonikotinoidus.

„Labiausiai pastebimas vasarinių rapsų mažėjimas, o žieminių rapsų sėjimas iš esmės išlieka gana pastovus“, – sakė A. Šiuliauskas.

Daug pelningiau

Profesoriaus nuomone, nors pastaruoju metu patirta sunkumų, rapsai vis dėlto turėtų grįžti į šalies ūkininkų laukus. Komerciniuose ūkiuose profesionaliai auginant rapsus galima uždirbti daugiau nei sėjant javus. „Žinoma, kad pelningiau, ir mūsų ūkininkams reikėtų apie tai pagalvoti, grįžti prie rapsų auginimo. Aš tikiuosi, kad taip ir bus“, – sako augalininkystės ekspertas.

Lietuvoje už toną rapsų šiuo metu perdirbėjai moka kiek daugiau nei 400 Eur, o geriausios kokybės kviečių – 165 Eur.

„Vien taip elementariai skaičiuojant nauda yra akivaizdi. Juo labiau, kad rapsų derlingumas Lietuvoje yra didesnis nei ES vidurkis, iš hektaro galima prikulti daugiau kaip 3 tonas. Be to, skaičiuojama, kad rapsus purkšti apsaugos priemonėmis reikia mažiau nei kviečius“, – dėsto p. Šiuliauskas.

Itin aukštas derlingumas Lietuvoje fiksuotas 2015-aisiais, kai ūkininkai iš hektaro kūlė po 3,7 t rapsų, dukart daugiau nei anksčiau.

VŽ duomenimis, vargu, ar rapsų kaina šiais metais galėtų mažėti. Atvirkščiai, visos prielaidos leidžia prognozuoti, kad šios žaliavos paklausa augs, kainos didės. EK suskaičiavo, kad rinkos poreikiams patenkinti reikės 22,7 mln. t rapsų, o ūkininkai užaugins vos 19,8 mln. t.

Vienintele išeitimi Bendrijai tampa rapsų importas, kuris nuo 2013-ųjų kasmet auga. Prieš trejus metus į ES iš trečiųjų šalių įvežta 2,4 mln. t rapsų, o pernai – 4 mln. t. Traukiasi ir atsargos, iš kurių šį sezoną ES liks vos 1 mln. t.

Renkasi kviečius

Nors kviečių kainos 2015-aisiais nusirito žemyn ir nuo dugno šiek tiek pakyla tik labai trumpiems periodams, tiek ES, tiek Lietuvos ūkininkai pirmenybę vis tiek teikia jiems.

O rapsų kainos pernai daugiau ar mažiau stabiliai augo, apsukų nemažina ir šių metų pradžioje. Dar praėjusią vasarą už toną rapsų rinkoje buvo mokama 356 Eur, o dabar – 418 Eur, ir kaina vis dar auga.

Bendrovė „Strategie Grains“ skaičiuoja, kad kviečių pasėlių plotai šį sezoną ES išliks iš esmės tokie patys, nors praėjusi javapjūtė pagrindinėse šalyse augintojose dėl liūčių buvo labai nesėkminga.

O rapsais apsėtas plotas šiek tiek padidės, tačiau, analitikų vertinimu, pernelyg menkai. Naujausiais duomenimis, rapsų pasėlių plotas 2017-aisiais sieks 6,62 mln. ha, o tai yra tik 90.000 ha daugiau nei ankstesnį sezoną.

AHDB teigia, kad kai kuriose šalyse rapsai apskritai nyksta iš ūkininkų akiračio. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje jų plotai bus menkiausi per pastaruosius trylika metų, 4% menkesni nei ankstesnį sezoną.

Šių augalų plotai išaugo vos keliose valstybėse. Viena jų – Vokietija, kur rapsais ūkininkai apsėjo 1,5% daugiau ploto.

 

Parengta pagal „Verslo žinių“ tinklalapio www.vz.lt informaciją